Lietuvos žiema kambariniams augalams yra sunkiausias metų laikas: diena trumpa, šviesa silpna, o šildomame bute oro drėgmė krenta iki 20–30 %. Daugumai augalų tai ramybės laikotarpis, todėl žiemą svarbiausia ne skatinti augimą, o padėti jiems ramiai sulaukti pavasario.
1. Laistyk rečiau, bet atidžiau
Žiemą augalai sunaudoja kelis kartus mažiau vandens, todėl perlaistymas tampa pagrindine žūties priežastimi. Nesivadovauk kalendoriumi – prieš laistydamas pirštu patikrink substratą 2–3 cm gylyje. Dauguma lapinių augalų žiemą laistomi kas 7–14 dienų, sukulentai ir kaktusai – kas 4–6 savaites arba visai nelaistomi.
Laistyk kambario temperatūros vandeniu. Šaltas vanduo iš čiaupo atvėsina šaknis ir gali sukelti lapų kritimą, ypač tropiniams augalams. Po pusvalandžio išpilk vandenį iš padėklo.
Plačiau apie laistymo dažnį – straipsnyje kiek laistyti kambarinius augalus.
2. Nustok tręšti
Nuo spalio iki vasario daugumos augalų netręšk. Neaugantis augalas trąšų nepasisavina, druskos kaupiasi substrate ir degina šaknis. Išimtis – žiemą žydintys augalai (puansetija, ciklamenas, kalėdinis kaktusas, orchidėjos), kuriuos žydėjimo metu galima tręšti perpus silpnesniu tirpalu kas 3–4 savaites.
3. Perkelk arčiau šviesos
Gruodį dienos šviesos Lietuvoje būna vos 7 valandos, o jos intensyvumas kelis kartus mažesnis nei vasarą. Vieta, kuri vasarą buvo per šviesi, žiemą gali būti tinkamiausia. Perkelk augalus arčiau langų, o šviesamėgius – ant pietinės ar vakarinės palangės.
Kas kelias savaites pasuk vazoną, kad augalas neišsilenktų į vieną pusę. Nuvalyk dulkes nuo lapų ir langų – net plonas dulkių sluoksnis sugeria nemažą dalį ir taip menkos šviesos. Jei langų mažai, apsvarstyk fitolempą.
4. Saugok nuo radiatorių ir šalto stiklo
Augalas ant palangės virš radiatoriaus atsiduria tarp dviejų kraštutinumų: iš apačios jį kepina karštas sausas oras, o lapai, liečiantys langą, šąla. Rezultatas – rudi lapų kraštai, krentantys lapai ir voratinklinės erkutės.
- Lapai neturi liesti lango stiklo – atitrauk vazoną bent 5–10 cm.
- Ant palangės virš radiatoriaus padėk putplasčio ar kamštinę plokštę, kad šaknys neperkaistų.
- Vėdindamas kambarį, augalus nuo atviro lango patrauk – šaltas skersvėjis per kelias minutes pažeidžia tropinių augalų lapus.
5. Padidink oro drėgmę
Daugumai tropinių augalų reikia 50–60 % drėgmės, o žiemą bute jos būna perpus mažiau. Paprasčiausi būdai: sustatyti augalus grupėmis, pastatyti vazonus ant padėklų su drėgnais akmenėliais ar keramzitu, įjungti oro drėkintuvą. Lapų purškimas padeda tik trumpam, o plaukuotalapiams augalams jis kenkia. Plačiau – kaip padidinti oro drėgmę augalams.
6. Nepersodink be reikalo
Persodinimas žiemą – stresas augalui, kuris neturi jėgų atsigauti. Geriausias metas persodinti yra kovas–gegužė. Žiemą persodink tik tada, kai būtina: pūva šaknys, vazonas sudužo ar augalas ką tik nupirktas labai prastame substrate.
7. Stebėk kenkėjus
Sausas ir šiltas oras yra ideali terpė voratinklinėms erkutėms, tripsams ir skydamariams. Kartą per savaitę apžiūrėk lapų apačias, ypač ant palangių virš radiatorių. Anksti pastebėtus kenkėjus lengva nuplauti šiltu dušu, o užleisti – plinta į kaimyninius augalus.
Kurie augalai žiemą jaučiasi geriausiai
Tamsiu metų laiku lengviausiai išgyvena pavėsį pakeliantys ir sausą orą toleruojantys augalai: zamiokulkas, sansevjera, aspidistra ir epipremnas. Sunkiausiai – adiantumai, kalatėjos ir kiti didelės drėgmės reikalaujantys augalai, kuriems žiemą reikia daugiausia dėmesio.
Kada augalai vėl pradeda augti
Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, kai diena ilgėja, augalai pradeda leisti naujus lapus. Tai ženklas palaipsniui didinti laistymą, po kelių savaičių pradėti tręšti ir planuoti persodinimą.
Žiemos šventės dažnai reiškia ir kelionę – kaip palikti augalus savaitei ar dviem, aprašyta straipsnyje augalai atostogų metu. Jei langai nukreipti į šiaurę ir šviesos trūksta net vasarą, pasirink augalus iš sąrašo augalai tamsiam kambariui.