Cikas atrodo kaip miniatiūrinė palmė, nors iš tikrųjų yra visai kitos, gerokai senesnės augalų grupės atstovas – cikainiai gyvavo dar dinozaurų laikais. Bute jis auga labai lėtai: naują lapų vainiką išleidžia kartą per metus, o kartais ir rečiau. Dėl to jis brangus ir dėl to jį lengva pražudyti perlaistant.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Cycas revoluta kilęs iš Japonijos pietinių salų, kur auga uolėtuose, saulėtuose šlaituose su prasta, akmenuota dirva.
Storas kamienas kaupia atsargas, todėl augalas ištveria ilgą sausrą. Bute tai reiškia, kad perlaistymas jam pavojingesnis nei bet kuriam kitam populiariam augalui.
Augimo būdas neįprastas: visas naujas lapų vainikas išsiskleidžia vienu metu per kelias savaites, o paskui augalas vėl ilgam sustoja. Šiuo trapiu laikotarpiu jaunų lapų liesti negalima – jie lieka deformuoti.
Šviesa: kur laikyti
Cikui reikia daug šviesos: pietinis arba pietvakarinis langas su keliomis valandomis tiesioginės saulės.
Pusšešėlyje jis išgyvena, bet naujų lapų neišleidžia metų metus, o esami palaipsniui blanksta.
Vasarą galima laikyti balkone – prie lauko saulės pratink palaipsniui per savaitę.
Sukk vazoną kas kelias savaites, kad vainikas augtų simetriškas; naujų lapų augimo metu geriau nejudinti visai.
Laistymas
Laistyk kas 2–3 savaites vasarą ir kas 4–6 savaites žiemą, leisdamas substratui visiškai išdžiūti.
Vandenį pilk prie vazono krašto ir niekada ne į kamieno viršų, kur formuojasi naujas vainikas – ten susikaupęs vanduo sukelia augimo taško puvinį, o tai augalui mirtina.
Perlaistyto ciko lapai gelsta masiškai nuo apačios, o kamienas prie pagrindo minkštėja. Tokį augalą išgelbėti pavyksta retai.
Jei augalas ką tik išleido naują vainiką, laistymo poreikis kelias savaites šiek tiek didesnis.
Oro drėgmė ir temperatūra
Sausas buto oras cikui tinka, purkšti nereikia.
Vasarą tinka 18–26 °C, o žiemai naudinga vėsesnė 12–16 °C vieta su ryškia šviesa. Vėsi žiema padeda išlaikyti kompaktišką vainiką.
Šiltoje tamsioje patalpoje žiemojantis cikas ištįsta: nauji lapai užauga ilgi, ploni ir linkstantys.
Substratas ir persodinimas
Naudok laidų mišinį: universalus gruntas su smėliu ir perlitu (2:1:1) arba paruoštą palmėms skirtą substratą.
Vazonas turi būti sunkus ir stabilus, su drenažo anga; dugne 3 cm keramzito.
Persodink retai, kas trejus ketverius metus – dažnas persodinimas lėtaugiam augalui tik kenkia. Sodinant kamieno pagrindo negilink.
Tręšimas
Tręšk kas 6 savaites nuo gegužės iki rugsėjo, puse dozės. Daugiau lėtaugiam augalui nereikia.
Naudinga viena magnio turtingesnė trąša per sezoną – magnio trūkumas cikams pasireiškia gelstančiais senesniais lapais. Žiemą netręšk.
Genėjimas ir formavimas
Genėti praktiškai nereikia. Visiškai pageltusius ar sudžiūvusius lapus nupjauk prie pat kamieno – nauji jų vietoje neatauga, todėl skubėti neverta.
Jaunų, dar neišsiskleidusių lapų neliesk ir nelankstyk: jie sustandėja tik po kelių savaičių, o pažeisti lieka kreivi visam laikui.
Sveikus žalius lapus pjauti nereikia net tada, kai vainikas atrodo per didelis – jie maitina augalą iki kito vainiko.
Kaip dauginti
Prie kamieno pagrindo laikui bėgant išauga šoninės atžalos – tai vienintelis realus dauginimo būdas namuose.
Atskirk atžalą persodinimo metu aštriu peiliu, leisk pjūviui apdžiūti 2–3 dienas ir sodink į smėlingą substratą. Šaknys susiformuoja per 2–6 mėnesius, todėl kantrybės reikia.
Sėklomis cikas dauginamas šiltnamiuose; namų sąlygomis tai retai pavyksta.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas persodinti ir atskirti atžalas. Nuo gegužės pradėk tręšti. Dažniausiai būtent pavasarį pasirodo naujas vainikas.
Vasara. Laistymas kas 2–3 savaites, galima laikyti balkone.
Ruduo. Parnešk iš balkono, rečink laistymą, paskutinį kartą patręšk rugsėjį.
Žiema. Laikyk šviesiai ir vėsiai 12–16 °C, laistyk kas 4–6 savaites. Naujų lapų nebus – tai normalu.
Ligos ir kenkėjai
Skydamariai yra dažniausias ciko kenkėjas: rudi kieti gumbeliai ant lapelių apačios ir lapkočių. Nuvalyk spirite suvilgytu tamponu, stipresnį užkrėtimą gydyk sisteminiu preparatu.
Voratinklinė erkutė pasirodo labai sausame ore – lapeliai blanksta.
Dėl kietų, aštrių lapelių valymas nemalonus, todėl mūvėk pirštines ir dirbk atsargiai.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Masiškai gelsta lapai. Perlaistymas arba šaknų puvinys
- Gelsta tik seniausi lapai. Natūralu, arba magnio trūkumas
- Nauji lapai ilgi, ploni ir linksta. Šviesos trūkumas augimo metu
- Juoduojantis kamieno viršus. Vanduo, patekęs į augimo tašką – dažniausiai mirtina
- Metų metus neauga. Normalu; jei visai nėra prieaugio kelerius metus, trūksta šviesos
- Rudi sausi lapelių galiukai. Per sausas oras arba kietas vanduo
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas į kamieno vidurį
- Laistymas kaip lapinio augalo, kas savaitę
- Jaunų lapų lietimas ir lankstymas
- Sveikų lapų pjaustymas dėl estetikos
- Šilta tamsi žiema, po kurios vainikas ištįsta
- Dažnas persodinimas tikintis paspartinti augimą
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Cikas yra vienas toksiškiausių kambarinių augalų. Visose dalyse, o ypač sėklose, yra cikazino – jis pažeidžia kepenis ir gali būti mirtinas šunims net suėdus nedidelį kiekį.
Šunys sėklas kartais palaiko žaislu, todėl namuose su gyvūnais šio augalo geriau neturėti arba laikyti visiškai nepasiekiamoje patalpoje.
Įtarus, kad gyvūnas kramtė ciką, kreipkis į veterinarą nedelsdamas – čia laukti simptomų negalima.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Patikrink kamieną: jis turi būti kietas per visą paviršių, be minkštų ar tamsių vietų.
Lapai turi būti standūs ir tamsiai žali. Blankūs, linkstantys lapeliai rodo, kad augalas augo per tamsiai.
Kaina Lietuvoje: nedidelis 30 cm augalas 25–40 eurų, brandus su storu kamienu nuo 80 eurų. Kadangi auga labai lėtai, didesnį pirkti apsimoka.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Juka turi panašų siluetą, mėgsta tokią pat saulę, bet auga greičiau ir kainuoja pigiau.
Chamedorėja yra tikra palmė, toleruoja pusšešėlį ir nėra toksiška – su gyvūnais ji gerokai saugesnis pasirinkimas.
Zamiokulkas yra artimesnis cikui nei atrodo pagal išvaizdą: jam taip pat reikia retai laistyti, tik šviesos gerokai mažiau.
Daugiau panašių augalų gidų: dracena marginata, chamedorėja ir juka.