Kai nubyra paskutinis žiedas, daugelis orchidėjų augintojų sutrinka: ar žiedstiebį nukirpti, ar palikti, ar augalą persodinti, ar laukti. Nuo to, kaip prižiūrėsi falenopsį kelis mėnesius po žydėjimo, priklauso, ar jis vėl pražys ir kada. Gera žinia – veiksmų nedaug, o didžiąją darbo dalį augalas atlieka pats.
Kas vyksta su augalu po žydėjimo
Žydėjimas orchidėjai kainuoja daug energijos. Nubyrėjus žiedams, augalas pereina į vegetatyvinę fazę: augina naujus lapus ir šaknis, kaupia atsargas kitam žydėjimui. Šis laikotarpis paprastai trunka 3–6 mėnesius. Tai nėra ramybės periodas tikrąja prasme – augalas auga, todėl jį reikia laistyti ir saikingai tręšti, tik be skubėjimo „priversti“ žydėti iš naujo.
Ką daryti su žiedstiebiu
Pirmiausia pažiūrėk į žiedstiebio spalvą. Nuo jos priklauso sprendimas.
Jei žiedstiebis paruduoja ar pagelsta
Jis nudžius pats ir naujų žiedų nebeišleis. Palauk, kol jis visiškai išdžius, ir nukirpk prie pat pagrindo, 1–2 cm virš lapų. Kol stiebas dar žalias ar gelsvas, augalas iš jo traukia maisto medžiagas atgal, todėl skubėti nereikia.
Jei žiedstiebis lieka žalias
Yra trys galimybės, ir visos teisingos – priklauso nuo augalo būklės:
- Palikti visą. Kartais po kelių savaičių ar mėnesių nuo viršūnės ar šoninių pumpurų išauga naujas žiedų šakelė. Žydėjimas būna trumpesnis ir su mažiau žiedų.
- Nukirpti virš miegančio pumpuro. Ant žiedstiebio matyti mazgeliai, padengti trikampiais žvyneliais. Nukirpus 1–2 cm virš antro ar trečio mazgo nuo apačios, iš jo gali išaugti šoninė šaka su žiedais per 2–3 mėnesius.
- Nukirpti prie pagrindo. Geriausias pasirinkimas jaunam, smulkiam augalui ar augalui su mažai lapų ir silpnomis šaknimis. Taip visa energija atiteks lapams ir šaknims, o kitas žydėjimas bus gausesnis.
Jei abejoji, pasirink paskutinį variantą: stipri orchidėja kitais metais duos daugiau žiedų nei nusilpusi, kuri žydi be pertraukos.
Kirpk švariomis, spiritu nuvalytomis žirklėmis ar sekatoriumi. Didelių pjūvių nebūtina tepti – falenopsio stiebas užsidaro pats, svarbu, kad į pjūvį nepatektų vandens.
Ar persodinti po žydėjimo
Laikotarpis po žydėjimo yra geriausias metas persodinti, nes augalas ruošiasi auginti naujas šaknis. Tačiau persodinti kiekvienais metais nereikia. Tai daryk, jei:
- žievė suiro į smulkias daleles ir ilgai išlieka šlapia;
- šaknys masiškai lenda per vazono kraštą ir nebeturi vietos;
- yra pūvančių šaknų arba nemalonus kvapas;
- orchidėja tame pačiame substrate stovi ilgiau nei 2 metus.
Persodinimo eiga:
- Dieną prieš tai palaistyk – drėgnos šaknys lankstesnės ir mažiau lūžta.
- Atsargiai ištrauk augalą, pašalink seną žievę.
- Nukirpk rudas, minkštas, tuščiavidures šaknis. Sveikų sidabriškai žalių nekirpk, net jei jos ilgos.
- Rinkis skaidrų plastikinį vazoną su skylutėmis apačioje ir šonuose, tik šiek tiek didesnį už šaknų gumulą.
- Pasodink į šviežią orchidėjų žievę (vidutinės frakcijos, 1–2 cm dalelės), lengvai pakratydamas vazoną, kad žievė susigulėtų tarp šaknų. Nespausk.
- Pirmą kartą laistyk tik po 3–5 dienų, kad pažeistos šaknys spėtų apdžiūti.
Daugiau apie vazonų ir terpių pasirinkimą – straipsniuose vazonai kambariniams augalams ir substratai augalams.
Laistymas po žydėjimo
Laistymo principai lieka tie patys kaip žydint, tik vandens reikia šiek tiek mažiau. Geriausias būdas – vazoną 10–15 minučių pamirkyti vandenyje ir leisti nuvarvėti. Laistyk tada, kai šaknys skaidriame vazone tampa sidabriškai pilkos, o vazonas lengvas. Bute tai paprastai kas 7–10 dienų vasarą ir kas 10–14 dienų žiemą, tačiau tikslus dažnis priklauso nuo žievės dydžio, patalpos temperatūros ir oro drėgmės.
Svarbiausia – nepalikti vandens lapų pažastyse ir viduryje rozetės. Ten užsilikęs vanduo vėsioje patalpoje sukelia augimo taško puvinį, nuo kurio augalas dažniausiai žūva.
Tręšimas poilsio metu
Kai augalas augina naują lapą ar šaknis, tręšk orchidėjų trąšomis perpus silpnesne koncentracija nei nurodyta, kas antrą laistymą. Jei per žiemą augalas visiškai sustoja, tręšk kartą per mėnesį arba visai netręšk. Iškart po persodinimo 3–4 savaites netręšk, kol šaknys atsigaus.
Vieta ir šviesa
Palik orchidėją toje pačioje šviesioje vietoje – rytinėje ar vakarinėje palangėje. Klaidinga manyti, kad po žydėjimo ją galima nukelti į tamsesnį kampą: be šviesos augalas neprikaups energijos naujam žydėjimui. Rudenį, kai lauke atvėsta, svarbu, kad naktį orchidėja stovėtų šiek tiek vėsiau nei dieną – būtent tai paskatins naują žiedstiebį. Plačiau apie tai rašome straipsnyje kodėl orchidėja nežydi.
Atžalos ant žiedstiebio
Kartais ant seno žiedstiebio vietoj žiedų išauga mažas augaliukas su lapais – tai keikis (atžala). Jo neskubėk atskirti: palik ant motininio augalo, kol jis turės 2–3 lapus ir 3–4 šaknis, ilgesnes nei 3–5 cm. Tada nukirpk su 1–2 cm žiedstiebio gabalėliu ir pasodink į smulkią žievę. Taip gausi naują orchidėją, kuri pražys po 1,5–2 metų.
Dažnos klaidos
- Nukirpti žalią žiedstiebį su visais pumpurais iš karto po žydėjimo, kai augalas stiprus ir dar galėtų pražysti iš šoninio pumpuro.
- Persodinti į didelį nepermatomą vazoną su žemėmis – šaknys dūsta ir pūva.
- Laistyti stipriau „kad greičiau atsigautų“ – permirkusi žievė yra dažniausia šaknų puvinio priežastis.
- Nuolat kilnoti augalą iš vietos į vietą – orchidėjos nemėgsta staigių sąlygų pokyčių.
Pagrindiniai falenopsio priežiūros skaičiai – šviesa, temperatūros, laistymo dažnis – surinkti orchidėjos falenopsio kortelėje.