Balta danga ant grunto paviršiaus gąsdina, bet dažniausiai nėra pavojinga. Svarbu atskirti du visiškai skirtingus dalykus: kietą druskų plutą, kuri rodo vandens ar trąšų kokybę, ir pūkuotą pelėsį, kuris rodo per drėgną ir prastai vėdinamą substratą.
Kaip atskirti
Papildomas skirtumas: druskų pluta neturi kvapo, o pelėsis kvepia drėgme ir rūsiu.
- Kieta, trapi, balkšva ar gelsva pluta. Kalkės ir trąšų druskos; nubraukiama kaip smėlis
- Baltas pūkuotas apnašas, kaip vata. Pelėsio grybiena; braukiant tįsta ir lipni
- Žalsva sluoksnis. Dumbliai; rodo nuolat drėgną paviršių ir daug šviesos
- Balti kruopeliai granulėse. Dažnai tiesiog perlitas, iškilęs į paviršių
Druskų pluta: ką daryti
Ji susidaro iš kieto vandens kalkių ir nesuvartotų trąšų. Pati savaime augalui nekenkia, bet rodo, kad substrate druskų kaupiasi per daug – o tai degina šaknų galiukus ir sukelia rudus lapų kraštus.
Sprendimas: nubrauk viršutinį centimetrą grunto ir praplauk substratą. Nunešk vazoną į vonią ir leisk drungnam vandeniui bėgti 2–3 minutes, tada gerai nuvarvink.
Kad nesikartotų, laistyk parą nusistovėjusiu arba filtruotu vandeniu ir tręšk puse dozės tik nuo balandžio iki rugsėjo. Ypač aktualu chlorofitui, dracenai ir kalatėjai.
Pelėsis: ką daryti
Baltas pūkuotas apnašas yra grybiena, kuri minta organinėmis medžiagomis grunte. Pačiam augalui ji tiesiogiai nekenkia, bet aiškiai rodo, kad paviršius per ilgai lieka drėgnas ir oro cirkuliacija prasta.
Sprendimas: nuimk apipelijusį viršutinį sluoksnį, palauk, kol gruntas išdžius giliau, ir pailgink laistymo intervalą. Užpilk 1–2 cm sauso smėlio ar smulkaus keramzito.
Pagerink vėdinimą: pravėdink kambarį, patrauk augalus vieną nuo kito. Uždarose, tamsiose ir drėgnose vietose pelėsis grįžta nuolat.
Jei pelėsis grįžta po kelių savaičių, substratas greičiausiai susigulėjęs ir nebepraleidžia oro – laikas persodinti su perlito priedu.
Ar pelėsis pavojingas žmogui
Įprastas grunto paviršiaus pelėsis sveikam žmogui pavojaus nekelia. Alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms sporos gali dirginti kvėpavimo takus, todėl miegamajame jo palikti neverta.
Nuimdamas apipelijusį sluoksnį, daryk tai lauke arba prie atviro lango ir neišpurenk grunto dulkėdamas.
Jei pelėsis yra visame vazone, o ne tik paviršiuje, ir kvapas stiprus, saugiau visiškai pakeisti substratą.
Žalsvas apnašas ir dumbliai
Žalsva danga ant grunto ar ant molinio vazono sienelių yra dumbliai. Jie atsiranda ten, kur paviršius nuolat drėgnas ir yra daug šviesos.
Augalui jie nekenkia, bet rodo tą patį, ką ir pelėsis: per dažną laistymą arba per lėtą džiūvimą.
Sprendimas toks pat – rečiau laistyti, užpilti sauso smėlio sluoksnį, pagerinti vėdinimą. Molinį vazoną galima nuvalyti šepetėliu su actu ir vandeniu santykiu 1:3.
Falenopsio permatomame vazone žalsvas apnašas ant sienelių yra normalu ir net naudinga – tai rodo, kad šaknys gauna šviesos.
Kada tai tikrai problema
Balta danga savaime nėra avarinė situacija. Bet kartu su kitais požymiais ji rodo, kad laikas veikti.
Skubu, jei paviršius pelėsiuotas, o augalas kartu gelsta ir stiebo pagrindas minkštas – tai jau šaknų puvinys, o pelėsis tik jo palydovas.
Skubu ir tada, kai druskų pluta stora, o lapų kraštai ruduoja keliuose lapuose – reikia praplauti substratą ir peržiūrėti tręšimą.
Neskubu, jei matai tik ploną baltą plutą, o augalas auga normaliai. Tokiu atveju pakanka nubraukti viršutinį centimetrą ir pereiti prie minkštesnio vandens.
Kaip išvengti
- Laistyk rečiau, bet gausiai. Sausas paviršius tarp laistymų yra pagrindinė prevencija
- Ištuštink padėklus. Praėjus 15 minučių po laistymo
- Naudok perlitą mišinyje. Oro tarpai neleidžia paviršiui likti nuolat šlapiam
- Nepilk vandens ant lapų ir paviršiaus dekoracijų. Samanos ir akmenukai sulaiko drėgmę
- Vėdink kambarį. Ypač žiemą, kai langai atidaromi retai
- Filtruotas vanduo. Mažina druskų plutą