Begonijų gentis yra viena didžiausių tarp kambarinių augalų: vienos auginamos dėl nuolat žydinčių smulkių žiedų, kitos dėl sidabru ir vyšnine spalva raštuotų lapų. Priežiūra visoms panaši, o pagrindinis dalykas, kurį reikia išmokti – laistyti po lapais, ne ant jų.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Begonijos kilusios iš atogrąžų miškų Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje, kur auga paklotėje ir ant uolų, pusšešėlyje ir drėgnoje aplinkoje.
Giminėje išskiriamos trys pagrindinės grupės: nuolat žydinčios (Begonia semperflorens), lapinės karališkosios (Begonia rex) ir gumbinės. Pirmosios dvi yra dažniausios Lietuvos butuose.
Būdinga savybė – asimetriškas lapas: viena pusė didesnė už kitą. Tai patogus atpažinimo požymis parduotuvėje, kai etiketės nėra.
Šviesa: kur laikyti
Geriausia vieta – šviesus pusšešėlis prie rytinio lango arba metras nuo pietinio su užuolaida.
Tiesioginė vidudienio saulė nudegina plonus lapus, ypač raštuotų rex tipo veislių – atsiranda sausos rusvos dėmės, kurios nebeatsistato.
Per tamsioje vietoje žydinčios veislės nustoja formuoti pumpurus, o lapinių raštas blanksta ir stiebai ištįsta.
Žiemą, kai šviesos mažai, žydėjimas natūraliai sustoja. Fitolempa 8–10 valandų per parą leidžia jį tęsti.
Laistymas
Laistyk kas 4–7 dienas vasarą ir kas 8–12 žiemą, kai viršutiniai 2 cm substrato sausi. Begonija mėgsta tolygią drėgmę, bet permirkimo netoleruoja.
Svarbiausia taisyklė – vandens neturi patekti ant lapų ir žiedų. Plaukuoti begonijų lapai sulaiko lašus, o drėgnoje vietoje per kelias dienas išsivysto miltligė ar pilkasis puvinys.
Laistyk prie vazono krašto arba iš apačios panardinant. Po laistymo padėklą būtinai ištuštink.
Perlaistymo požymiai: minkšti, permatomi lapai ir juoduojantis stiebo pagrindas. Toks augalas dažnai nebeišgelbstimas, bet sveiki ūgliai lengvai įsišaknija.
Oro drėgmė ir temperatūra
Optimali drėgmė 50–60 procentų, tačiau purkšti negalima – tai tiesioginis kelias į lapų ligas. Naudok drėkintuvą arba padėklą su drėgnu keramzitu.
Temperatūra 18–24 °C. Žemiau 15 °C lapai tamsėja ir krenta, o skersvėjis pražudo žiedpumpurius.
Svarbi ir oro cirkuliacija: begonijos ligos dažniausiai prasideda tvankiose, nevėdinamose vietose, todėl augalų nesustatyk per tankiai.
Substratas ir persodinimas
Tinka lengvas mišinys: universalus gruntas su perlitu ir kokoso pluoštu (3:1:1). Sunkus durpinis gruntas laiko per daug drėgmės.
Vazoną rinkis platų ir negilų – begonijų šaknys paviršinės. Drenažo anga privaloma.
Persodink kasmet pavasarį: augalas auga greitai, o senas substratas ligoms palankesnis. Sodinant nepagilink stiebo pagrindo.
Tręšimas
Nuo balandžio iki rugsėjo tręšk kas 2 savaites: žydinčioms veislėms – trąšomis žydintiems augalams, lapinėms – universaliomis, abiem atvejais puse dozės.
Azoto perteklius žydinčioms begonijoms duoda lapus vietoj žiedų, o lapinėms – trapius, per didelius lapus. Žiemą netręšk.
Genėjimas ir formavimas
Reguliariai gnybk ūglių viršūnes – begonijos greitai ištįsta, o gnybimas palaiko kompaktišką formą.
Nužydėjusius žiedynus šalink prie pat pagrindo. Palikti ant augalo jie pūva ir tampa infekcijos židiniu, ypač drėgnu oru.
Sausus ar pažeistus lapus pjauk kartu su lapkočiu, nepalikdamas kelmelio.
Kaip dauginti
Lapinės rex tipo begonijos dauginamos lapu: sveiką lapą padėk apačia žemyn ant drėgno substrato, įpjauk stambias gyslas keliose vietose ir prispausk. Po 4–6 savaičių įpjovimų vietose atsiranda augaliukai.
Žydinčios veislės paprasčiau dauginamos stiebo auginiais: 8–10 cm ūglis su dviem bambliukais įsišaknija vandenyje arba drėgname perlite per 2–3 savaites.
Abiem atvejais laikyk 22–24 °C ir šviesiai, bet be tiesioginės saulės.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas persodinti, gnybti ir dauginti. Nuo balandžio pradėk tręšti.
Vasara. Gausiausias žydėjimas ir augimas, laistymas kas 4–7 dienas. Saugok nuo tiesioginės saulės ir tvankumo.
Ruduo. Rečink laistymą, paskutinį kartą patręšk rugsėjį, pasirūpink vėdinimu – rudens drėgmė skatina puvinį.
Žiema. Laistyk kas 8–12 dienų, netręšk. Žydėjimas gali sustoti; dalis lapinių veislių žiemą numeta dalį lapų ir pavasarį atželia.
Ligos ir kenkėjai
Miltligė yra dažniausia begonijų liga: ant lapų atsiranda baltos miltuotos dėmės. Pašalink pažeistus lapus, pagerink vėdinimą ir apdorok fungicidu sieros pagrindu.
Pilkasis puvinys pasirodo kaip pilkšvas pūkas ant žiedų ir stiebų drėgnomis sąlygomis. Sprendimas tas pats – šalinti pažeistas dalis ir mažinti drėgmę ant augalo.
Iš kenkėjų dažniausi amarai ant jaunų viršūnių ir voratinklinė erkutė sausame ore.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Baltos miltuotos dėmės ant lapų. Miltligė nuo drėgmės ant lapų ir prasto vėdinimo
- Krenta pumpurai. Skersvėjis, staigus vietos pokytis arba nereguliarus laistymas
- Minkšti permatomi lapai. Perlaistymas
- Rudos sausos dėmės. Tiesioginė saulė pro stiklą
- Ištįsę stiebai. Šviesos trūkumas arba negnybtos viršūnės
- Pilkšvas pūkas ant žiedų. Pilkasis puvinys – pašalink pažeistas dalis, vėdink
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas ant lapų ir žiedų – tiesioginė miltligės priežastis
- Purškimas, tikintis pakelti drėgmę
- Augalų sustatymas per tankiai, be oro cirkuliacijos
- Nužydėjusių žiedynų palikimas
- Gilus sodinimas, po kurio pūva stiebo pagrindas
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Begonijos toksiškos katėms ir šunims: jose yra netirpių kalcio oksalatų, daugiausia požeminėje dalyje. Sukramtyti lapai sukelia burnos deginimą, seilėtekį ir vėmimą.
Gumbinės veislės pavojingesnės nei lapinės, nes gumbuose toksinų koncentracija didžiausia. Augalą laikyk gyvūnams nepasiekiamą.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkis kompaktišką augalą su tankiais lapais ir keliais dar neprasiskleidusiais pumpurais. Baltos dėmės ant lapų reiškia miltligę – tokio augalo neimk, nes parsinešęs užkrėsi kolekciją.
Patikrink stiebo pagrindą: jis turi būti tvirtas ir šviesus.
Kaina Lietuvoje: 5–12 eurų už žydinčią veislę, 10–20 eurų už raštuotą rex tipo begoniją.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Peperomija turi panašiai dekoratyvius lapus, yra saugi augintiniams ir gerokai atlaidesnė laistymo klaidoms.
Kalatėja duoda ryškesnį raštą ir taip pat netoksiška, bet reikalauja aukštos oro drėgmės.
Jei nori nuolat žydinčio augalo be miltligės rizikos, paprastesnis pasirinkimas yra spatifilas arba antūris – jų lapai drėgmės ant paviršiaus nesulaiko.
Daugiau panašių augalų gidų: strelicija, ciklamenas ir pelargonija.