Dauguma perkamiausių kambarinių augalų yra toksiški – monstera, difenbachija, spatifilas, fikusai. Tai nereiškia, kad jų negalima turėti, bet reiškia, kad verta žinoti, kurie pavojingi rimtai, o kurie sukelia tik laikiną dirginimą. Sąrašas suskirstytas pagal pavojaus laipsnį.
Pavojingiausi: verčiau neturėti su gyvūnais ar mažais vaikais
Šiems keturiems augalams laikymas aukštai nėra pakankama priemonė, jei gyvūnas lipa ar vaikas dar viską kiša į burną. Įtarus, kad suėsta, į veterinarą ar gydytoją kreipkis nelaukdamas simptomų.
- Cikas. Cikazinas pažeidžia kepenis; šunims gali būti mirtinas net nuo vienos sėklos
- Difenbachija. Sukelia stiprų liežuvio ir gerklės patinimą, apsunkinantį kvėpavimą
- Ciklamenas. Gumbe esantys saponinai sukelia širdies ritmo sutrikimus
- Kalankė. Širdį veikiantys glikozidai; pavojinga suėdus didesnį kiekį
Kalcio oksalato augalai: skausminga, bet ne mirtina
Didžiausia toksiškų kambarinių augalų grupė. Kristalai mechaniškai dirgina burnos ir gerklės gleivinę: prasideda deginimas, gausus seilėtekis, lūpų patinimas, rijimo sunkumai, kartais vėmimas.
Simptomai prasideda iš karto, todėl gyvūnas paprastai nustoja kramtyti pats – dėl to rimtų atvejų būna nedaug. Bet skausmas tikras, o patinusi gerklė jautresniems gyvūnams gali apsunkinti kvėpavimą.
- Monstera, filodendras, epipremnas. Lianos, kurių ūgliai gyvūnams patraukliausi
- Spatifilas, antūris. Žydintys, dažnai stovi žemai ant grindų
- Aglaonema, singonis, šeflera. Lapiniai su stambiais lapais
- Begonija. Toksinų daugiausia požeminėje dalyje
Pieniškų sulčių augalai
Fikusų ir karpažolinių sultys sukelia vėmimą, seilėtekį ir odos dirginimą. Žmogui dažniausia pasekmė yra kontaktinis dermatitas, todėl genint verta mūvėti pirštines.
- Fikusas lyra, guminis fikusas, fikusas Benjamino. Latekso sultys; krentančius lapus verta surinkti
- Krotonas. Karpažolinių šeima; sėklos ypač nuodingos
Saponinų augalai
Saponinai sukelia vėmimą, viduriavimą ir seilėtekį. Apsinuodijimai retai būna sunkūs, bet gyvūnui nemalonūs.
- Sansevjera, juka, dracena, kordilinė. Juka papildomai pavojinga smailiais lapais
- Alavijas. Latekso sluoksnis po lapo odele, ne skaidrus gelis
- Asparagas. Raudonos uogos patrauklios ir vaikams
- Storlapis. Katėms pavojingesnis nei šunims
- Pelargonija. Geraniolis ir linaloolis; dažnai stovi pasiekiamoje palangėje
Simptomai, į kuriuos reaguoti
- Gausus seilėtekis ir letenos kasymas prie snukio. Dažniausias pirmas požymis
- Patinusios lūpos, liežuvis ar gerklė. Kalcio oksalato požymis, prasideda per minutes
- Vėmimas ir viduriavimas. Saponinų ir latekso atveju
- Apsunkintas kvėpavimas. Skubus atvejis, nedelsk
- Mieguistumas, koordinacijos sutrikimai. Kalankės ar storlapio požymis
- Apetito praradimas kelias dienas. Galimas ciko poveikis kepenims – pavojinga net vėluojant
Ką daryti apsinuodijus
Praskalauk gyvūno burną vandeniu ir pašalink augalo likučius. Neversk vemti savo iniciatyva – kai kurių medžiagų atveju tai pablogina padėtį.
Įsidėmėk augalą ir kiekį. Nufotografuok jį – veterinarui tai pirmas klausimas, o lotyniškas pavadinimas padeda greičiau.
Kreipkis į veterinarą, jei matai patinimą, apsunkintą kvėpavimą, nuolatinį seilėtekį ar mieguistumą, taip pat visada, kai įtari ciką, ciklameną ar kalankę.
Žmogui, ypač vaikui, taikoma tas pats: praskalauti burną, nurimti ir skambinti Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui arba gydytojui.
Kodėl augalai yra toksiški
Toksiškumas nėra atsitiktinumas – tai augalų apsauga nuo augaliaėdžių, išsivysčiusi per milijonus metų.
Kalcio oksalato kristalai yra mechaninė apsauga: jie aštrūs ir įsminga į gleivinę, sukeldami deginimą iš karto. Būtent todėl gyvūnas dažniausiai nustoja kramtyti po pirmo kąsnio.
Saponinai ir glikozidai veikia chemiškai – jie sutrikdo virškinimą arba, kaip kalankės ir ciklameno atveju, širdies veiklą.
Pieniškos sultys fikusuose ir karpažolinėse yra ir mechaninė, ir cheminė apsauga: jos lipnios, dirginančios ir sustingsta ant žaizdos.
Ką daryti perkant naują augalą
Pirmiausia pasitikrink rūšį. Lietuviškas pavadinimas etiketėje dažnai netikslus, todėl ieškok lotyniško – pagal jį rasi patikimą informaciją veterinarijos organizacijų sąrašuose.
Parsinešęs namo, pirmas dvi savaites laikyk augalą gyvūnams nepasiekiamą, net jei rūšis saugi. Tai apsaugo ir nuo augalų apsaugos priemonių, kuriomis jis apdorotas prieš prekybą.
Numesk krentančius lapus ir nukirptas dalis iš karto. Gyvūnai nukritusį lapą ant grindų kramto gerokai noriau nei tą patį lapą ant augalo.
Genėdamas toksišką augalą mūvėk pirštines, o įrankius ir rankas po to nuplauk.
Kaip gyventi su toksiškais augalais
Visiškai jų atsisakyti dažniausiai nebūtina. Daug kačių prie augalų nesiartina, o šunys domisi jais tik šuniukų amžiuje.
Praktinės priemonės: aukštos lentynos ir kabyklos, kabančių ūglių trumpinimas, katėms skirtos žolės vazonėlis kaip alternatyva kramtymui, pavojingiausių augalų laikymas patalpoje, į kurią gyvūnas nepatenka.
Jei augintinis kramto viską, prasmingiau pereiti prie saugių rūšių – jų pakanka visam butui. Sąrašas surinktas saugių augalų gide.
Jei namuose laikai katę ar šunį ir nori rinktis tik nepavojingus augalus, peržiūrėk atskirą sąrašą augalai, saugūs katėms ir šunims – jame surinkti augalai, kuriuos veterinarijos organizacijos laiko nenuodingais.