Šeflera turi būdingus lapus, primenančius atvirą skėtį iš septynių lapelių, ir auga sparčiai – per kelerius metus iš nedidelio vazonėlio tampa iki lubų siekiančiu krūmu. Ji atlaidesnė už fikusus ir tinka pradedantiesiems, o genėjimą pakelia taip gerai, kad formą galima keisti kasmet.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Schefflera arboricola kilusi iš Taivano ir pietų Kinijos, kur auga kaip krūmas arba nedidelis medis miškų pakraščiuose.
Bute ji auga vienu ar keliais kamienais, o be genėjimo tįsta aukštyn, apnuogindama apačią. Genėjimas yra pagrindinis įrankis jos formai valdyti.
Parduodama dažniausiai margalapė forma su geltonais ar kreminiais raštais; ji reiklesnė šviesai nei vientisai žalia.
Šviesa: kur laikyti
Geriausia vieta – šviesus pusšešėlis prie rytinio lango arba metras nuo pietinio su užuolaida.
Margoms veislėms šviesos reikia daugiau: pusšešėlyje raštas blanksta, o lapai tampa vientisai žali.
Per tamsioje vietoje tarpubambliai ištįsta, lapai smulkėja, o augalas ima linkti į lango pusę. Sukk vazoną kas kelias savaites.
Tiesioginė vidudienio saulė palieka blyškias nudegimo dėmes, todėl pietiniame palangėje reikia užuolaidos.
Laistymas
Laistyk kas 7–12 dienų vasarą ir kas 14–20 žiemą, kai viršutiniai 3 cm substrato sausi.
Šeflera jautri perlaistymui: pirmas požymis yra krentantys lapai, dažnai dar žali. Antras – juoduojančios dėmės ant lapų ir minkštas stiebo pagrindas.
Sausra pasireiškia panašiai, todėl prieš laistydamas visada patikrink gruntą pirštu. Po laistymo padėklą ištuštink.
Vanduo kambario temperatūros; šaltas vanduo žiemą sukelia staigų lapų kritimą.
Oro drėgmė ir temperatūra
Optimali drėgmė 45–55 procentų, bet šeflera toleruoja ir sausesnį butą.
Šildymo sezonu sausas oras skatina voratinklinę erkutę – tai dažniausia jos žiemos problema.
Temperatūra 18–24 °C. Žemiau 13 °C ir esant skersvėjui lapai krenta masiškai; laikyk augalą toliau nuo vėdinamo lango.
Substratas ir persodinimas
Tinka universalus gruntas su perlitu (4:1). Vazonas su drenažo anga, stabilus ir sunkus – aukšta šeflera apvirsta.
Persodink kas dvejus metus pavasarį, imdamas 3–4 cm platesnį vazoną.
Dideliems egzemplioriams pakanka kasmet pakeisti viršutinius 5 cm grunto.
Tręšimas
Tręšk kas 3 savaites nuo balandžio iki rugsėjo lapiniams augalams skirtomis trąšomis, puse dozės. Žiemą netręšk.
Margoms veislėms venk azoto pertekliaus – jis skatina žalius lapus ir raštas blanksta.
Genėjimas ir formavimas
Šeflera genėjimą pakelia labai gerai. Pavasarį nupjauk viršūnę virš lapo – iš žemiau esančių pumpurų išauga du ar trys nauji ūgliai, ir augalas tankėja.
Jei augalas ištįso ir apačioje liko plikas stiebas, jį galima nupjauti net iki 20–30 cm nuo grunto: per porą mėnesių atželia naujas vainikas.
Nupjautas viršūnes panaudok auginiams. Kelis ūglius viename vazone galima pinti į kasą, kol kamienai jauni ir lankstūs.
Kaip dauginti
Viršūninis auginys su 3–4 lapais šaknijamas vandenyje arba drėgname perlite. Šaknys pasirodo per 3–5 savaites esant 22–25 °C.
Į vieną vazoną sodink po tris auginius – taip iš karto gauni tankų augalą.
Brandiems, sumedėjusiems kamienams tinka orinis atlankas: įpjovimas stiebe apvyniojamas drėgnomis samanomis ir plėvele, o po 6–8 savaičių matomos šaknys.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas genėti, persodinti ir dauginti. Nuo balandžio atnaujink tręšimą.
Vasara. Sparčiausias augimas, laistymas kas 7–12 dienų. Saugok nuo tiesioginės saulės.
Ruduo. Rečink laistymą, paskutinį kartą patręšk rugsėjį, patrauk nuo radiatoriaus.
Žiema. Laistyk kas 14–20 dienų, netręšk. Keli nukritę lapai per žiemą yra normalu, masinis kritimas – ne.
Ligos ir kenkėjai
Voratinklinė erkutė yra dažniausia šefleros bėda sausame ore: lapai blanksta, taškuojasi ir krenta. Nuprausk duše, pakelk drėgmę ir apdorok kalio muilo tirpalu kas 5 dienas.
Skydamariai laikosi ant lapkočių ir lapų apačios, palikdami lipnų apnašą.
Kartą per mėnesį nuprausk augalą duše – tai kartu ir dulkių valymas, ir profilaktika.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Masiškai krenta lapai. Perlaistymas, šaltis arba skersvėjis
- Krenta žali lapai. Staigus temperatūros ar vietos pokytis
- Juoduojančios dėmės ant lapų. Perteklinė drėgmė šaknyse
- Ištįsęs plikas stiebas. Šviesos trūkumas ir negenėjimas
- Blanksta margas raštas. Per mažai šviesos margai veislei
- Blankūs taškuoti lapai. Voratinklinė erkutė
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas pagal grafiką be grunto patikrinimo
- Genėjimo vengimas, po kurio augalas tįsta vienu stiebu
- Margos veislės laikymas pusšešėlyje
- Vieta prie vėdinamo lango žiemą
- Per didelis vazonas persodinant
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Šefleroje yra kalcio oksalato kristalų, todėl ji toksiška katėms, šunims ir vaikams. Sukramtyti lapai sukelia burnos deginimą, seilėtekį ir rijimo sunkumus.
Augalas dažnai laikomas ant grindų, kur gyvūnai lengvai pasiekia lapus, todėl su kramtančia kate verta rinktis kitą didelį augalą – pavyzdžiui, aspidistrą.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkis augalą su tankiais lapais iki pat apačios ir tvirtu stiebu. Plikas stiebas su lapais tik viršuje reiškia, kad augalas nebuvo genimas.
Apžiūrėk lapų apačią dėl erkučių, o gruntą – ar jis nepermirkęs.
Kaina Lietuvoje: 15–35 eurai už metro aukščio augalą. Auga greitai, todėl mažesnį pirkti apsimoka.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Guminis fikusas yra panašaus dydžio ir dar atsparesnis, bet jo lapai stambūs ir vientisi.
Fikusas Benjamino formuoja tankesnį smulkialapį vainiką, tačiau po perstatymo meta lapus, ko šeflera beveik nedaro.
Aspidistra tinka, jei reikia didelio augalo tamsiam kampui ir namuose yra gyvūnų – ji netoksiška, nors auga gerokai lėčiau.
Daugiau panašių augalų gidų: peperomija, maranta ir pilėja.