Genėjimas yra vienintelis būdas iš ištįsusio augalo padaryti vešlų. Dauguma žmonių jo vengia, bijodami pakenkti, ir būtent dėl to jų monsteros gula per kambarį, o pelargonijos žydi tik viršūnėse. Taisyklės paprastos, o klaidų, kurios tikrai kenkia, yra vos kelios.
Kaip veikia genėjimas
Augalo viršūnėje esantis pumpuras slopina žemiau esančius – tai vadinama viršūnine dominante. Kol viršūnė auga, šoniniai pumpurai miega.
Nupjovus viršūnę, slopinimas dingsta ir per kelias savaites pabunda vienas, du ar trys pumpurai žemiau pjūvio. Vietoj vieno ūglio gauni kelis, ir augalas tankėja.
Būtent todėl gnybimas veikia geriau nei laukimas: vešlumas nėra priežiūros pasekmė, o genėjimo rezultatas.
Antra nauda – atjauninimas. Senstantys ūgliai apnuogsta, o nupjovus juos augalas išleidžia jaunus, tankialapius.
Kada genėti
Geriausias laikas – nuo kovo iki gegužės, prieš prasidedant aktyviam augimui. Tada augalas greitai užgydo pjūvius ir iš karto pradeda leisti naujus ūglius.
Vasarą genėti galima, ypač greitai augantiems augalams, kuriems gnybimas reikalingas nuolat.
Žiemą genėti neverta: augalas neauga, pjūviai gyja lėtai, o naujų ūglių teks laukti iki pavasario. Išimtis – pašalinti nudžiūvusias ar pažeistas dalis, tai galima bet kada.
Žydinčių augalų negenėk žiedų metu. Hibiskas ir pelargonija genimi pavasarį prieš žydėjimą, o falenopsis – tik nužydėjus.
Kur pjauti
Pjauk maždaug centimetrą virš bambliuko arba lapo poros. Bambliukas yra sustorėjusi vieta ant stiebo, iš kurios auga lapas – būtent ten miega pumpuras.
Pjūvis daromas įstrižai, aštriu ir švariu įrankiu. Nuobodžios žirklės suspaudžia audinius, o pjūvio vieta pūva.
Nepalik ilgo kelmelio virš bambliuko: jis nudžiūsta ir tampa infekcijos įėjimo tašku.
Jei nori, kad krūmas augtų atviras, pjauk virš į išorę nukreipto pumpuro. Tai ypač svarbu hibiskui ir šeflerai.
Ką genėti kuo
- Epipremnas, filodendras, singonis, tradeskancija. Gnybk viršūnes kas kelias savaites, nupjautas dalis smeik atgal į vazoną
- Monstera. Pjauk žemiau bambliuko su oro šaknimi; nupjauta dalis tinka auginiui
- Šeflera, fikusas Benjamino, guminis fikusas. Pavasarį trumpink ūglius trečdaliu; genėjimą pakelia labai gerai
- Difenbachija, dracena, juka, kordilinė. Nupjauk kamieną norimame aukštyje – iš kelmo išaugs nauji ūgliai
- Pelargonija, hibiskas. Kovą sutrumpink stiebus iki 10–15 cm arba trečdaliu
- Kalankė. Po žydėjimo nupjauk žiedkočius ir patrumpink ūglius
Kurių augalų genėti negalima
Palmės neturi šoninių pumpurų ant kamieno. Chamedorėjos ar arekos nupjautas stiebas naujo ūglio neišleis, o pažeidus augimo tašką viršūnėje visas stiebas nudžiūsta.
Cikas augina vainiką iš vieno taško – sveikų lapų pjauti nereikia, nes nauji jų vietoje neatauga.
Bromelijų rozetės negenėk; nupjauti galima tik nuvytusį žiedyną.
Plačragio rudų skydo lapų nepjauk – tai veikianti augalo dalis, o ne nudžiūvę lapai.
Rozetiniai augalai apskritai negenimi: echeverija, havortija, sansevjera formuojami tik atskiriant atžalas.
Ką daryti su nupjautomis dalimis
Daugumą nupjautų viršūnių galima iš karto panaudoti auginiams – tai taupo pinigus ir leidžia sutankinti tą patį vazoną.
Epipremno, filodendro, tradeskancijos ir singonio auginiai įsišaknija vandenyje per 1–3 savaites; juos galima smeigti atgal į tą patį vazoną.
Sukulentų ir storlapio auginiai prieš sodinimą turi apdžiūti 1–3 dienas.
Pieniškų sulčių augalų – fikusų, krotono – pjūvį nuplauk, kol sultys nustos tekėti, ir mūvėk pirštines.
Klaidos
- Genėjimo vengimas. Augalas ištįsta, o apačia apnuogsta – tai nebeatstatoma be pjovimo
- Pjovimas per toli nuo bambliuko. Likęs kelmelis nudžiūsta ir pūva
- Daugiau nei trečdalio lapų masės šalinimas. Augalas praranda per daug fotosintezės ploto
- Genėjimas žiemą. Pjūviai gyja lėtai, naujų ūglių nebus iki pavasario
- Nešvarus įrankis. Perneša ligas iš vieno augalo į kitą
- Palmių ir rozetinių augalų genėjimas. Jie iš pjūvio neatželia
Nukirptų sveikų ūglių nebūtina išmesti – daugumą jų galima įšaknydinti vandenyje ar substrate ir taip gauti naujų augalų. Kaip tai padaryti, aprašyta straipsnyje augalų dauginimas auginiais.