Havortija yra sukulentas tiems, kurie neturi pietinio lango. Skirtingai nei echeverija ar storlapis, ji auga ir šviesiame pusšešėlyje, nepraranda formos ir lieka kompaktiška. Be to, ji netoksiška augintiniams – retas derinys sukulentų grupėje, kur dauguma populiarių rūšių yra nuodingos.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Haworthia kilusi iš Pietų Afrikos, kur auga uolų properšose ir po krūmų priedanga – ne atvirame saulėkaityje kaip kaktusai.
Būtent tai paaiškina, kodėl jai užtenka mažiau šviesos nei kitiems sukulentams: gamtoje ji dažnai pusiau paslėpta tarp akmenų.
Populiariausia forma yra Haworthia fasciata su baltais karoliukų raštais ant tamsiai žalių lapų. Kitos rūšys turi permatomus lapų galiukus – per juos į augalo vidų patenka šviesa, nors pats lapas paslėptas smėlyje.
Šviesa: kur laikyti
Geriausiai auga šviesioje vietoje be tiesioginės vidudienio saulės: rytinis langas arba metras nuo pietinio.
Tiesioginė vasaros saulė lapus parausvina ir palieka rudas dėmes. Skirtingai nei echeverijai, havortijai raudonos spalvos vengti verta – tai streso požymis, ne sveikatos.
Per tamsioje vietoje ji ištįsta lėčiau nei kiti sukulentai, bet lapai vis tiek ilgėja ir rozetė praranda kompaktišką formą. Žiemą fitolempa naudinga, bet nebūtina.
Laistymas
Laistyk kas 2–3 savaites vasarą ir kas 5–8 savaites žiemą, leisdamas substratui visiškai išdžiūti.
Vandenį pilk prie vazono krašto – rozetės viduryje susikaupęs vanduo sukelia puvinį.
Perlaistyto augalo lapai minkštėja ir tampa permatomi, o pagrindas juoduoja. Sausros požymis atvirkščias: lapai raukšlėjasi, bet lieka tvirti, o po palaistymo išsilygina per parą.
Vasarą, kai labai karšta, havortija kartais pereina į trumpą ramybę ir nustoja augti – tada laistyk dar rečiau.
Oro drėgmė ir temperatūra
Sausas buto oras havortijai idealus, purkšti nereikia ir negalima.
Vasarą tinka 18–26 °C, žiemai naudinga vėsesnė 12–16 °C vieta. Vėsi ir sausa žiema padeda išlaikyti kompaktišką rozetę net esant mažai šviesos.
Augalas atlaiko ir šiltą žiemą, tik tada dažniau ištįsta ir reikia daugiau šviesos.
Substratas ir persodinimas
Naudok kaktusų ir sukulentų gruntą arba universalų su smėliu ir perlitu (1:1:1).
Vazonas turi būti negilus ir vos platesnis už rozetę, su drenažo anga. Havortijos šaknys negilios, todėl aukštame vazone substratas apačioje ilgai lieka šlapias.
Persodink kas dvejus trejus metus arba kai atžalos užpildo paviršių. Po persodinimo pirmą kartą palaistyk tik po savaitės.
Tręšimas
Pakanka patręšti du kartus per vasarą – gegužę ir liepą – perpus atskiestomis kaktusų trąšomis.
Azoto perteklius daro lapus minkštus ir ištįsusius. Žiemą netręšk visiškai.
Genėjimas ir formavimas
Genėti nereikia. Sudžiūvusius apatinius lapus atsargiai nuimk – po jais mėgsta slėptis miltavabaliai.
Jei rozetė ištįso dėl šviesos trūkumo, atstatyti formos nepavyks; belieka atskirti kompaktiškesnes atžalas ir auginti jas šviesesnėje vietoje.
Žiedkotį, kuris išauga ilgas ir plonas su smulkiais balkšvais žiedais, galima nupjauti – jis augalą sekina, o dekoratyvumo neprideda.
Kaip dauginti
Prie motininio augalo pagrindo išauga šoninės atžalos – tai paprasčiausias ir patikimiausias būdas.
Atskirk atžalą persodinimo metu, kai ji turi bent 3–4 lapelius ir savo šaknis. Leisk pjūviui apdžiūti parą ir sodink į sausą substratą, pirmą kartą palaistydamas po savaitės.
Galima dauginti ir lapu, bet havortijos lapai šaknijasi prasčiau nei echeverijos: nuimk lapą su visu pagrindu, palaikyk parą ir padėk ant sauso substrato. Sėkmės tikimybė apie pusė.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas persodinti ir atskirti atžalas. Nuo gegužės vienas tręšimas.
Vasara. Laistymas kas 2–3 savaites. Karštomis dienomis augalas gali sustoti augęs – tai normalu.
Ruduo. Rečink laistymą, netręšk.
Žiema. Laikyk vėsiai 12–16 °C ir laistyk kas 5–8 savaites. Šiltoje tamsioje patalpoje rozetė ištįsta.
Ligos ir kenkėjai
Miltavabaliai slepiasi tarp lapų prie pagrindo ir po sudžiūvusiais lapais. Nuvalyk spirite suvilgytu tamponu ir pakartok po savaitės.
Šaknų kirmėlaitės aptinkamos persodinant kaip balta pudra ant šaknų – tada nuplauk šaknis ir pakeisk visą substratą.
Puvinys nuo perlaistymo yra dažnesnė problema už bet kurį kenkėją.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Minkšti permatomi lapai. Perlaistymas – nustok laistyti ir patikrink pagrindą
- Raukšlėti lapai. Užsitęsusi sausra; palaistyk gausiai vieną kartą
- Rozetė ištįso. Šviesos trūkumas; formos atstatyti nepavyks
- Lapai parausvo. Per daug tiesioginės saulės – havortijai tai streso ženklas
- Juoduojantis pagrindas. Puvinys; atskirk sveikas atžalas ir sodink iš naujo
- Neauga. Normalu, ji lėtaugė; vasaros karštyje augimas gali sustoti visai
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas į rozetės vidurį
- Gilus vazonas negilioms šaknims
- Laikymas pietiniame palangėje visą vasarą
- Purškimas
- Tręšimas žiemą
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Havortija netoksiška katėms ir šunims – kartu su echeverija tai vienas iš nedaugelio saugių sukulentų. Populiarūs alavijas, storlapis ir karpažolės yra toksiški.
Stori lapai gyvūnams patrauklūs kaip žaislas, bet apsinuodijimo pavojaus nėra.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkis kompaktišką rozetę su standžiais, tamsiai žaliais lapais. Ištįsę lapai reiškia, kad augalas augo tamsoje, ir tai nebeatstatoma.
Patikrink pagrindą ir tarpus tarp lapų dėl miltavabalių, o substratą – ar jis nepermirkęs.
Kaina Lietuvoje: 3–8 eurai. Havortijos dažnai parduodamos mažuose vazonėliuose, kurių keisti pirmus metus nereikia.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Echeverija prižiūrima taip pat ir irgi saugi augintiniams, bet jai reikia gerokai daugiau tiesioginės saulės.
Gasterija yra artima giminaitė su storesniais lapais ir tokiais pat reikalavimais – dar labiau toleruoja pusšešėlį.
Alavijas panašus forma ir prižiūrimas vienodai, bet yra toksiškas katėms ir šunims.
Daugiau panašių augalų gidų: kalėdinis kaktusas, opuncija ir litopsai.