Storlapis, Lietuvoje geriau žinomas kaip pinigų medis, yra sukulentas, kuris per dešimtmetį iš auginio užauga į tikrą medelį su storu kamienu. Jis ilgaamžis, nereiklus ir dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Pagrindinė klaida, dėl kurios jis žūva, yra laistymas kaip įprasto kambarinio augalo.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Crassula ovata kilusi iš Pietų Afrikos sausų regionų, kur auga kaip krūmas akmenuotuose šlaituose. Stori lapai ir kamienas kaupia vandenį ilgoms sausroms.
Dėl šios kilmės storlapiui reikia to paties, ko echeverijai: daug saulės, laidaus substrato ir retų, bet gausių laistymų.
Senstantis augalas savaime formuoja storą kamieną ir apnuogina apatinę dalį – būtent taip jis įgauna medelio formą, kurios daugelis ir siekia.
Šviesa: kur laikyti
Storlapiui reikia bent 4–6 valandų tiesioginės saulės. Geriausia vieta yra pietinis arba vakarinis palangė.
Pakankamoje šviesoje lapų kraštai parausta – tai sveikatos, o ne streso požymis. Tamsoje lapai lieka vientisai žali, tarpubambliai ištįsta, o šakos ima linkti nuo savo svorio.
Po tamsios žiemos prie tiesioginės saulės pratink palaipsniui per savaitę, kitaip ant lapų atsiranda rudos nudegimo dėmės.
Laistymas
Laistyk kas 2–3 savaites vasarą ir kas 5–8 savaites žiemą, leisdamas substratui visiškai išdžiūti. Tai svarbiausia storlapio priežiūros taisyklė.
Perlaistyto augalo lapai tampa minkšti, permatomi ir krenta nuo menkiausio prisilietimo, o kamienas prie pagrindo minkštėja. Toks augalas dažniausiai nebeišgelbstimas – belieka nupjauti sveikas šakas ir įšaknydinti.
Sausros požymis atvirkščias: lapai suraukšlėja ir plonėja, bet lieka tvirtai laikytis. Po palaistymo jie išsilygina per parą.
Oro drėgmė ir temperatūra
Sausas buto oras storlapiui idealus, purkšti nereikia.
Vasarą tinka 18–25 °C. Žiemai naudinga vėsesnė 10–15 °C vieta su gera šviesa – tada augalas ilsisi ir neištįsta. Kai kurie egzemplioriai po tokios žiemos net pražysta smulkiais baltais žiedais.
Vasarą storlapį galima laikyti balkone, saugant nuo užsitęsusio lietaus.
Substratas ir persodinimas
Naudok kaktusų ir sukulentų gruntą arba universalų su smėliu ir perlitu (1:1:1). Įprastas durpinis gruntas laiko per daug vandens.
Vazonas turi būti sunkus, platus ir negilus: suaugęs storlapis yra viršūne sunkus ir lengvai apvirsta. Drenažo anga privaloma.
Persodink retai, kas trejus metus. Ankštas vazonas riboja augalo dydį, o tai dažnai net pageidautina formuojant medelį.
Tręšimas
Pakanka patręšti du kartus per vasarą – gegužę ir liepą – perpus atskiestomis kaktusų trąšomis.
Azoto perteklius daro lapus dideliais, minkštais ir trapiais, o šakas – linkstančiomis. Žiemą netręšk.
Genėjimas ir formavimas
Genėjimu formuojama medelio forma. Pavasarį nugnybk viršūnes virš lapų poros – iš to taško išauga dvi naujos šakos, ir vainikas tankėja.
Apatines šakas iki norimo kamieno aukščio pašalink visiškai. Pjūviai užgyja per kelias dienas, todėl nieko tepti nereikia.
Genėk saikingai: vienu metu nešalink daugiau nei trečdalio lapų masės.

Kaip dauginti
Lapo dauginimas: nuimk sveiką lapą, palaikyk parą ore ir padėk ant sauso substrato paviršiaus. Po 3–5 savaičių atsiranda šaknelės ir mažas augaliukas.
Stiebo auginys prigyja greičiau: nupjauk 8–10 cm šaką, palaikyk 2–3 dienas, kad pjūvis apdžiūtų, ir sodink į sausą substratą. Pirmą kartą palaistyk tik po savaitės.
Būtent dėl šio paprastumo storlapis dažnai keliauja per pažįstamus – iš vienos nulūžusios šakos gaunamas naujas medelis.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas genėti, formuoti, dauginti ir, jei reikia, persodinti. Prie saulės pratink palaipsniui.
Vasara. Laistymas kas 2–3 savaites, du tręšimai. Galima laikyti balkone.
Ruduo. Parnešk iš balkono, rečink laistymą, netręšk.
Žiema. Laikyk vėsiai 10–15 °C ir šviesiai, laistyk kas 5–8 savaites. Šilta tamsi žiema yra dažniausia priežastis, kodėl storlapis ištįsta ir meta lapus.
Ligos ir kenkėjai
Miltavabaliai slepiasi lapų pažastyse ir prie šakų sandūrų kaip balti vatos gumulėliai. Nuvalyk spirite suvilgytu tamponu ir pakartok po savaitės.
Skydamariai laikosi ant kamieno ir storų šakų.
Dažniausia problema vis dėlto nėra kenkėjai, o puvinys nuo perlaistymo – prieš ieškant ligų verta patikrinti laistymo ritmą.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Krenta lapai nuo prisilietimo. Perlaistymas. Nustok laistyti ir patikrink kamieną prie pagrindo
- Suraukšlėję ploni lapai. Užsitęsusi sausra – palaistyk gausiai vieną kartą
- Ištįsę stiebai, tolimi lapai. Šviesos trūkumas, dažniausiai po šiltos tamsios žiemos
- Minkštas kamienas prie pagrindo. Puvinys – nupjauk sveikas šakas ir įšaknydink
- Rudos dėmės ant lapų. Saulės nudegimas po staigaus perkėlimo
- Šakos linksta ir lūžta. Per daug azoto arba per didelis vainikas be genėjimo
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas kas savaitę kaip lapinio augalo
- Šilta tamsi žiema be ramybės laikotarpio
- Sodinimas į durpinį gruntą be smėlio ir perlito
- Gilus siauras vazonas, kuriame augalas apvirsta
- Genėjimo vengimas, po kurio augalas ištįsta ir niekada netampa medeliu
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Storlapis toksiškas katėms ir šunims: sukramtyti lapai sukelia vėmimą, mieguistumą ir judesių koordinacijos sutrikimus. Katėms jis pavojingesnis nei šunims.
Stori lapai gyvūnams patrauklūs, todėl augalą geriau laikyti aukštai. Jei namuose yra kramtanti katė, saugesnė alternatyva iš sukulentų yra echeverija arba haworthia.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkis augalą su tvirtu kamienu ir standžiais lapais. Minkšti ar permatomi lapai reiškia perlaistymą, o lengvai krentantys – kad augalas jau pažeistas.
Patikrink lapų pažastis dėl miltavabalių ir substratą – jis neturi būti durpinis ir permirkęs.
Kaina Lietuvoje: 5–15 eurų už jauną augalą, 30–60 eurų už suformuotą medelį su storu kamienu. Dažnai jį galima gauti nemokamai kaip auginį – prigyja beveik visada.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Echeverija prižiūrima taip pat, bet auga kaip žema rozetė ir yra saugi augintiniams.
Haworthia tenkinasi gerokai mažiau šviesos ir tinka vietai, kur storlapis ištįstų.
Alavijas reikalauja tokio pat retinto laistymo ir saulės, bet duoda praktinę naudą – gelį odai; abu yra toksiški katėms.
Daugiau panašių augalų gidų: litopsai, opuncija ir havortija.