Dauguma populiariausių kambarinių augalų yra toksiški katėms ir šunims – monstera, epipremnas, difenbachija, spatifilas. Bet saugių alternatyvų pakanka visam butui apstatyti. Šiame sąraše surinkti augalai, kuriuos veterinarijos organizacijos priskiria netoksiškiems, suskirstyti pagal tai, kokioms sąlygoms jie tinka.
Ką reiškia saugus augalas
Netoksiškas reiškia, kad augale nėra medžiagų, sukeliančių apsinuodijimą. Tai nereiškia, kad gyvūnas gali jį ėsti be pasekmių: didesnis bet kurio augalo kiekis skrandyje sukelia vėmimą vien mechaniškai.
Sąrašai remiasi veterinarijos organizacijų, pirmiausia ASPCA, skelbiamais duomenimis. Jei augalo sąraše nėra, tai nebūtinai reiškia pavojų – tiesiog duomenų gali nebūti.
Atskiras klausimas yra augalų apsaugos priemonės, kuriomis augalas apdorotas prieš patekdamas į parduotuvę. Parsinešus naują augalą, pirmas savaites laikyk jį gyvūnams nepasiekiamą, net jei rūšis netoksiška.
Nereiklūs ir saugūs
Šis ketvertas padengia daugumą situacijų: šviesų palangę, tamsų kampą, lentyną ir darbo stalą. Visi keturi atleidžia priežiūros klaidas.
- Chlorofitas. Kabantis, auga greitai, dauginasi ūsų vaikais. Katės jį mėgsta kramtyti, bet žalos nedaro
- Peperomija. Smulki, laistoma kas 10–14 d., tinka stalui ir lentynai
- Pilėja. Apvalūs lapai, augina vaikus vazone, mėgsta vėsesnį kambarį
- Aspidistra. Vienintelis saugus didelis augalas tikrai tamsiam kampui
Dekoratyvūs, bet reiklesni
Visi penki mėgsta pusšešėlį ir aukštą oro drėgmę, todėl gerai auga vonioje su langu. Jei drėkintuvo neturi, rinkis marantą – ji atlaidžiausia iš šios grupės.
- Kalatėja. Ryškūs raštuoti lapai, bet reikia 60 proc. oro drėgmės
- Maranta. Atlaidesnė už kalatėją ir dauginasi paprastais auginiais
- Ktenantė. Panaši į kalatėją, auga aukštesnė ir šakotesnė
- Fitonija. Smulki, tinka terariumui; be drėgmės atvirame bute neišsilaiko
- Nefrolepis. Vešlus papartis, bet šildymo sezonu be drėkintuvo lapeliai ruduoja
Žydintys ir sukulentai
Sukulentų grupėje saugumo skirtumas ypač svarbus: alavijas ir storlapis yra toksiški, o echeverija ir haworthia ne, nors prižiūrimi beveik vienodai.
- Orchidėja falenopsis. Žiedas laikosi iki dviejų mėnesių, laistoma panardinant
- Hibiskas. Dideli žiedai, bet reikia pietinio lango ir gausaus laistymo
- Echeverija. Sukulentas saulėtam palangei
- Hoja. Kabanti liana kvapniais žiedais, laistoma kas 10–14 d.
Ko geriau vengti su gyvūnais
Toksiškiausia iš populiarių yra difenbachija – ji sukelia stiprų liežuvio ir gerklės patinimą, todėl namuose su gyvūnais ar mažais vaikais jos geriau atsisakyti visai.
Kalcio oksalato turintys augalai – monstera, epipremnas, filodendras, spatifilas, antūris, aglaonema – sukelia burnos deginimą ir seilėtekį. Mirtini jie nėra, bet skausmingi.
Pieniškų sulčių augalai – fikusas lyra, guminis fikusas, krotonas – sukelia vėmimą ir odos dirginimą.
Saponinų turintys juka, dracena ir sansevjera sukelia vėmimą ir viduriavimą; juka papildomai pavojinga smailiais lapais.
Kaip atpratinti katę nuo lapų kramtymo
Kramtymas dažniausiai yra nuobodulys arba žolės poreikis, o ne alkis. Paprasčiausias sprendimas – katėms skirtos žolės vazonėlis prieinamoje vietoje.
Augalus kelk aukščiau arba kabink. Kabantys chlorofito ir epipremno ūgliai yra išimtis: jie kaip tik provokuoja, todėl trumpink juos arba kabink taip, kad nesiektų baldų.
Citrusų kvapas dalį kačių atbaido, bet purkšti juo augalo nereikia – pakanka žievelių padėklo šalia vazono.
Jei katė kramto nuolat ir kryptingai, verta pasitarti su veterinaru: kartais tai rodo virškinimo ar mitybos problemą.
Kaip apstatyti butą saugiai
Praktiškai visas butas apstatomas vien netoksiškais augalais, jei žiūri pagal sąlygas, o ne pagal populiarumą.
Šviesus palangė: echeverija, hibiskas, pilėja. Vakarinis ar rytinis langas: falenopsis ir hoja.
Pusšešėlis kambario gilumoje: kalatėja, maranta, ktenantė, peperomija.
Tamsus kampas ar koridorius: aspidistra – praktiškai vienintelis saugus variantas.
Vonia su langu: nefrolepis ir fitonija, kurioms aukšta drėgmė yra pliusas.
Kabykla ar aukšta lentyna: chlorofitas – augintiniams saugus ir atsparus kramtymui.
Ar būtina atsikratyti toksiškų augalų
Nebūtinai. Daug kačių prie augalų visai nesiartina, o dauguma šunų domisi jais tik šuniukų amžiuje.
Vertink pagal savo gyvūną: jei jis niekada nelietė augalų, pakanka pavojingiausius – pirmiausia difenbachiją – laikyti nepasiekiamoje vietoje arba jų neturėti.
Jei katė kramto viską, rinkis tik netoksiškus. Kabančių augalų tokiu atveju venk visai, net saugių: ūgliai yra nuolatinis kvietimas žaisti.
Mažiems vaikams taisyklė griežtesnė. Iki trejų metų geriau, kad pasiekiamoje aukštyje toksiškų augalų nebūtų visai – vaikas kiša į burną ir tai, kas neskanu.
Ką daryti, jei gyvūnas suėdė toksišką augalą
Praskalauk burną vandeniu ir pašalink augalo likučius. Neversk gyvūno vemti savo iniciatyva.
Įsidėmėk, koks tai augalas ir kiek maždaug suėsta – veterinarui tai pirmas klausimas. Nufotografuok augalą.
Kreipkis į veterinarijos gydytoją, ypač jei matai patinusią gerklę, apsunkintą kvėpavimą, nuolatinį seilėtekį ar mieguistumą. Kalcio oksalato atveju simptomai prasideda iš karto, o kitų medžiagų poveikis gali vėluoti kelias valandas.