Fikusas Benjamino formuoja tankų smulkialapį vainiką ir atrodo kaip tikras medelis – dėl to jis dešimtmečius laikomas biuruose ir svetainėse. Vienas jo bruožas gąsdina visus naujus savininkus: parsinešus namo arba perstačius į kitą vietą, jis per savaitę numeta didelę dalį lapų. Tai ne liga, o adaptacija.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Ficus benjamina kilęs iš Pietryčių Azijos ir Australijos atogrąžų, kur išauga į didžiulį medį su oro šaknimis.
Bute jis lieka gerokai mažesnis, bet išlaiko medžio įprotį – prisitaiko prie konkretaus šviesos kampo ir neskuba keistis. Kiekvienas lapas auga optimizuotas tai vietai, kurioje augalas stovi.
Todėl pakeitus vietą augalas priverstas išauginti naujus lapus, pritaikytus naujoms sąlygoms, o senuosius numeta. Procesas trunka 3–6 savaites ir baigiasi savaime.
Šviesa: kur laikyti
Reikia ryškios išsklaidytos šviesos: rytinis langas arba metras nuo pietinio su lengva užuolaida.
Margos veislės šviesai reiklesnės už žalias – pusšešėlyje jų raštas blanksta, o lapai smulkėja.
Tiesioginė vidudienio saulė pro stiklą palieka nudegimo dėmes. Per tamsioje vietoje augalas retėja iš vidaus: lapai lieka tik šakų galuose.
Svarbiausia – pastovumas. Radęs tinkamą vietą, augalo neperstatinėk; pakanka sukti vazoną ketvirtadaliu apsisukimo kas kelias savaites.
Laistymas
Laistyk kas 7–10 dienų vasarą ir kas 14–18 žiemą, kai viršutiniai 3 cm substrato sausi.
Perlaistymas ir sausra duoda tą patį požymį – krentančius lapus, todėl prieš laistydamas visada patikrink gruntą pirštu.
Perlaistyto augalo lapai prieš krisdami pagelsta, o sausros atveju krenta žali arba rudi ir trapūs.
Vanduo kambario temperatūros. Šaltas vanduo žiemą yra dažna staigaus lapų kritimo priežastis, kurią lengva praleisti.
Oro drėgmė ir temperatūra
Optimali drėgmė 40–50 procentų. Šildymo sezonu sausas oras skatina voratinklinę erkutę, kuri smulkiuose lapuose pastebima vėlai.
Temperatūra 18–24 °C. Žemiau 15 °C ir esant skersvėjui augalas numeta lapus per kelias dienas – laikyk jį toliau nuo dažnai varstomų durų.
Lapus kas mėnesį nubrauk drėgna skepeta arba nuprausk duše: tankiame vainike dulkės kaupiasi greitai.
Substratas ir persodinimas
Tinka universalus gruntas su perlitu (4:1). Vazonas su drenažo anga, stabilus – aukštas augalas lengvai apvirsta.
Persodink kas dvejus metus pavasarį, imdamas 3–4 cm platesnį vazoną. Fikusai mėgsta, kai šaknims šiek tiek ankšta, todėl skubėti nereikia.
Dideliems egzemplioriams pakanka kasmet pakeisti viršutinius 5 cm grunto.
Tręšimas
Tręšk kas 3 savaites nuo balandžio iki rugsėjo lapiniams augalams skirtomis trąšomis, puse dozės. Žiemą netręšk.
Jei lapai smulkėja, o šviesos pakanka, dažniausiai kaltas išsekęs substratas – padeda persodinimas, ne stipresnė trąša.
Genėjimas ir formavimas
Genėk pavasarį. Fikusas Benjamino genėjimą pakelia gerai ir po jo tankėja, todėl jį galima formuoti kaip norima.
Pjauk virš į išorę nukreipto pumpuro, kad vainikas augtų atviras. Nešalink daugiau nei trečdalio lapų masės vienu metu.
Pjūvio vietoje išsiskiria baltos pieniškos sultys – nubrauk jas skepeta, mūvėk pirštines ir pridenk grindis.
Jauni kamienai lankstūs, todėl jų pynimas į kasą daromas tol, kol augalas nesumedėjęs.
Kaip dauginti
Viršūninis auginys su 3–4 lapais šaknijamas vandenyje arba drėgname perlite. Prieš merkdamas palaikyk pjūvį po tekančiu vandeniu, kol nustos tekėti sultys.
Šaknys pasirodo per 3–6 savaites esant 22–25 °C. Vėsiau auginiai dažnai pūva.
Geriausias metas – gegužė ir birželis, kai kartu su genėjimu atsiranda ir medžiagos auginiams.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas genėti, persodinti ir dauginti. Nuo balandžio atnaujink tręšimą.
Vasara. Aktyvus augimas, laistymas kas 7–10 dienų. Saugok nuo tiesioginės saulės ir skersvėjo vėdinant.
Ruduo. Rečink laistymą, paskutinį kartą patręšk rugsėjį. Vietą žiemai parink iš anksto – perstatymas viduržiemį kainuos lapus.
Žiema. Laistyk kas 14–18 dienų, netręšk. Nedidelis lapų kritimas žiemą yra normalus, ypač jei kambaryje tamsu.
Ligos ir kenkėjai
Voratinklinė erkutė yra dažniausias kenkėjas: smulkūs lapai taškuojasi, o voratinklis atsiranda šakų sandūrose. Tankiame vainike ji pastebima vėlai, todėl apžiūrėk reguliariai.
Skydamariai laikosi ant šakelių ir lapų apačios, palikdami lipnų apnašą.
Profilaktika paprasta: kartą per mėnesį nuprausk augalą duše. Tai ir dulkes nuplauna, ir kenkėjų populiaciją mažina.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Masiškai krenta lapai po perstatymo. Adaptacija. Palik ramybėje 3–6 savaites nekeisdamas laistymo
- Gelsta lapai prieš krisdami. Perlaistymas arba šaltas vanduo
- Krenta žali lapai. Skersvėjis, šaltis arba staigi sausra
- Vainikas retas iš vidaus. Šviesos trūkumas – lapai lieka tik šakų galuose
- Lipnūs lašai ant lapų. Skydamariai
- Blanksta margų veislių raštas. Per mažai šviesos
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Vietos keitimas ieškant geriausios – kiekvienas perstatymas kainuoja lapus
- Laistymas iš karto, kai pamatai krentančius lapus, nepatikrinus grunto
- Statymas prie dažnai varstomų durų
- Laistymas šaltu vandeniu žiemą
- Genėjimo vengimas, po kurio vainikas retėja iš vidaus
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Baltos pieniškos sultys toksiškos katėms ir šunims: sukelia vėmimą, seilėtekį ir burnos dirginimą. Žmogui jos gali sukelti kontaktinį dermatitą, o alergiškiems žmonėms fikuso Benjamino latekso dulkės kartais sukelia kvėpavimo takų dirginimą.
Genint būtinos pirštinės. Krentančius lapus reguliariai surink – gyvūnai juos kramto dažniau nei ant augalo esančius.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Rinkis augalą su tankiu vainiku ir lapais iki pat vidinių šakų. Retas vidus reiškia, kad augalas augo per tamsiai.
Papurtyk augalą parduotuvėje: jei nukrenta daug lapų, jis jau patyrė stresą transportuojant.
Kaina Lietuvoje: metro aukščio augalas 25–45 eurai, du metrai su pintu kamienu nuo 80 eurų.
Parsinešęs namo iš karto parink nuolatinę vietą ir dvi savaites nieko nekeisk – lapų kritimas per tą laiką normalus.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Guminis fikusas yra tos pačios genties, bet gerokai atsparesnis ir vietos pakeitimo praktiškai nepastebi – pradedančiajam jis tinka labiau.
Fikusas lyra atrodo įspūdingiau dideliais lapais, bet yra reikliausias iš visų trijų.
Dracena marginata užima panašiai mažai grindų ploto, toleruoja mažiau šviesos ir nemeta lapų po perstatymo.
Daugiau panašių augalų gidų: difenbachija, aglaonema ir kalatėja.