Vonios kambarys yra vienintelė buto patalpa, kurioje drėgmė natūraliai siekia 60–70 procentų – būtent tiek, kiek reikia reikliausiems tropiniams augalams. Todėl kalatėja, papartis ar fitonija ten auga geriau nei bet kur kitur. Vienintelis ribojantis veiksnys yra šviesa, ir nuo jos priklauso visas pasirinkimas.
Pirmiausia įvertink langą
Vonia su normalaus dydžio langu yra puiki vieta augalams: drėgmė aukšta, temperatūra pastovi, o šviesos pakanka pusšešėlio augalams.
Vonia su mažu langeliu arba stiklo blokeliais duoda gerokai mažiau šviesos, nei atrodo – ten tinka tik šešėlio augalai.
Vonia be lango yra tamsi patalpa, kurioje šviesa dega tik kelias valandas per dieną. Be fitolempos ten išgyvena praktiškai niekas, o teiginiai, kad tam tinka kokia nors rūšis, dažniausiai neteisingi.
Patikrinimas paprastas: jei dieną be dirbtinės šviesos gali laisvai skaityti, augalams šviesos pakanka.
Geriausiai tinka vonioje su langu
Šiems augalams vonios drėgmė išsprendžia pagrindinę jų problemą – žiemos sausrą, dėl kurios kambaryje ruduoja lapų kraštai.
- Nefrolepis. Papartis, kuriam vonia yra natūraliausia vieta bute
- Adiantumas. Kambaryje be drėkintuvo neišsilaiko, vonioje auga savaime
- Kalatėja ir maranta. Nustoja ruduoti kraštais, raštas lieka ryškus
- Fitonija. Smulki, tinka lentynėlei prie kriauklės
- Plačragis. Gerai atrodo pakabintas ant sienos
- Spatifilas. Žydi ir pusšešėlyje, mėgsta drėgmę
- Bromelija. Sugeria drėgmę lapais, todėl vonia jai ideali
Tinka ir prasčiau apšviestoje vonioje
Šiems augalams vonia nėra būtina, bet jie ten išsilaiko. Svarbu sumažinti laistymą: drėgname ore substratas džiūsta gerokai lėčiau nei svetainėje.
- Aspidistra. Atlaiko ir šešėlį, ir drėgmę; netoksiška
- Zamiokulkas. Nereiklus šviesai, tik laistyk dar rečiau nei kambaryje
- Epipremnas. Žalioji forma auga beveik visur
- Filodendras. Toleruoja pusšešėlį ir aukštą drėgmę
- Chamedorėja. Palmė, auganti pusšešėlyje; netoksiška
Ko vonioje nelaikyti
Sukulentai ir kaktusai vonioje pūva. Echeverija, storlapis, opuncija, sansevjera ir litopsai reikalauja sauso oro ir greitai džiūstančio substrato – drėgnoje patalpoje jie gauna priešingai.
Netinka ir augalai, kuriems vanduo ant lapų kenkia: begonijoms drėgna aplinka be vėdinimo greitai sukelia miltligę.
Žydintys saulės mėgėjai – hibiskas, pelargonija, citrina – vonioje nežydės, nes ten niekada nebus 5–6 valandų tiesioginės saulės.
Temperatūra ir vėdinimas
Vonioje temperatūra svyruoja labiau nei kitose patalpose: po dušo ji pakyla keliais laipsniais, o naktį, jei langas pravertas, gali kristi žemiau 15 °C.
Tropiniams augalams žemiau 13–15 °C jau pavojinga, todėl žiemą nepalik lango pravėrto per naktį su augalais viduje.
Vėdinimas vis dėlto būtinas. Nuolat tvanki, nevėdinama patalpa skatina pelėsį ant grunto ir lapų ligas – ypač begonijoms ir tankialapiams augalams.
Optimalu: po dušo pravėrti langą ar įjungti ventiliaciją 10–15 minučių, o augalus laikyti toliau nuo tiesioginio šalto oro srauto.
Praktiniai patarimai
- Laistyk rečiau. Drėgname ore substratas džiūsta 1,5–2 kartus lėčiau nei kambaryje
- Saugok nuo muilo ir šampūno. Purslai ant lapų palieka dėmes ir užkemša paviršių
- Naudok kabančius vazonus. Vonioje horizontalaus paviršiaus paprastai mažai
- Tikrink grunto paviršių. Nuolat drėgnas paviršius greičiau pritraukia uodelius ir pelėsį
- Valyk lapus. Ant jų sėda garų nuosėdos ir kalkės
- Rotuok augalus. Jautriausius galima laikyti vonioje tik šildymo sezonu, o vasarą grąžinti į kambarį