Maranta yra kalatėjos giminaitė su tokiu pačiu raštuotų lapų grožiu, bet atlaidesnė priežiūrai. Vakarais ji pakelia lapus vertikaliai, tarsi sudėtų delnus – iš čia ir pavadinimas maldos augalas. Skirtingai nei kalatėja, maranta dauginasi paprastais auginiais, todėl ją lengviau atnaujinti.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Maranta leuconeura kilusi iš Brazilijos atogrąžų miškų paklotės, kur šviesos mažai, o drėgmė aukšta ištisus metus. Ji auga kaip žemas, plintantis augalas, o ne kaip krūmas.
Lapų judėjimas dieną ir naktį yra tikras ir gerai matomas: vakare lapai kyla, ryte vėl nusileidžia. Staiga nustojęs judėti augalas paprastai rodo stresą dėl sauso oro ar šalčio.
Bute maranta natūraliai plinta į šonus ir gerai atrodo kabančiame vazone ar ant lentynos, nuo kurios ūgliai gali kristi žemyn.
Šviesa: kur laikyti
Maranta auga pusšešėlyje – prie šiaurinio lango arba pora metrų nuo šviesesnio. Tiesioginė šviesa jai kenkia.
Per ryškioje vietoje raštas išblunka, o lapai įgauna blyškią gelsvą spalvą. Tiesioginė saulė palieka rudas sausas dėmes, kurios nebeatsistato.
Per tamsioje vietoje ūgliai ištįsta ir lapai smulkėja, bet tai retesnė problema – maranta šešėlį toleruoja gerai.
Laistymas
Laistyk kas 5–7 dienas vasarą ir kas 8–12 žiemą, palaikydamas substratą tolygiai drėgną, bet ne šlapią.
Vandens kokybė svarbi: kietas vandentiekio vanduo su chloru sukelia rudus, sausus lapų kraštus – tai dažniausia marantos problema. Naudok parą nusistovėjusį, filtruotą arba lietaus vandenį kambario temperatūros.
Susisukę arba nukarę lapai reiškia vandens trūkumą ar per sausą orą; po palaistymo ir drėgmės padidinimo jie paprastai atsileidžia per parą.
Oro drėgmė ir temperatūra
Marantai reikia 55–60 procentų drėgmės. Šildymo sezonu bute būna perpus mažiau, todėl be papildomų priemonių lapų kraštai ruduoja.
Geriausiai veikia oro drėkintuvas, o padėklas su drėgnu keramzitu padeda iš dalies. Purškimas duoda trumpalaikį efektą ir su kietu vandeniu palieka dėmes.
Tinkamos vietos – vonia su langu arba virtuvė. Temperatūra 18–25 °C, skersvėjis žiemą pažeidžia augalą per vieną naktį.
Substratas ir persodinimas
Tinka lengvas drėgmę laikantis mišinys: universalus gruntas su perlitu ir kokoso pluoštu (3:1:1).
Vazoną rinkis platų ir negilų – marantos šaknys paviršinės, o augalas plinta į šonus. Drenažo anga privaloma.
Persodink kas dvejus metus pavasarį. Tuo pačiu metu patogu padalyti per tankų kerą.
Tręšimas
Tręšk kas 3–4 savaites nuo gegužės iki rugsėjo, puse arba ketvirtadaliu dozės. Maranta jautri druskų pertekliui – jis pasireiškia tais pačiais rudais kraštais kaip ir kietas vanduo.
Kartą per pusmetį praplauk substratą minkštu vandeniu. Žiemą netręšk.
Genėjimas ir formavimas
Jei ūgliai ištįso ir pagrindas apnuogo, pavasarį patrumpink juos virš bambliuko – augalas sutankėja, o nupjautas dalis panaudosi dauginimui.
Sausus ar pažeistus lapus šalink kartu su koteliu. Rudus kraštus galima nukirpti žirklėmis paliekant siaurą sausą kraštelį.

Kaip dauginti
Nupjauk 8–10 cm ūglį su dviem bambliukais ir įmerk į vandenį – šaknys pasirodo per 2–4 savaites.
Galima šaknydinti ir drėgname substrate, uždengus permatomu maišeliu; taip šaknys tvirtesnės.
Persodinant kerą galima paprasčiausiai padalyti į dvi ar tris dalis su savo šaknimis. Po dalijimo dvi savaites laikyk drėgniau nei įprastai.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasaris. Metas persodinti, dalyti kerą ir dauginti auginiais. Nuo gegužės pradėk tręšti.
Vasara. Aktyvus augimas, laistymas kas 5–7 dienas. Saugok nuo tiesioginės saulės.
Ruduo. Rečink laistymą, paskutinį kartą patręšk rugsėjį. Prieš šildymo sezoną pasirūpink drėgme.
Žiema. Sunkiausias metas. Laistyk kas 8–12 dienų minkštu vandeniu, laikyk toliau nuo radiatoriaus ir vėdinamo lango.
Ligos ir kenkėjai
Voratinklinė erkutė yra pagrindinis marantos kenkėjas ir tiesiogiai susijęs su sausu oru: lapai taškuojasi, apačioje atsiranda voratinklis. Nuprausk duše, padidink drėgmę ir kas 5 dienas apdorok kalio muilo tirpalu.
Skydamariai pasitaiko rečiau – nuvalyk spirite suvilgytu tamponu.
Rudi kraštai beveik visada yra vandens ar drėgmės, o ne ligos pasekmė – prieš purškiant patikrink laistymo vandenį.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Rudi sausi lapų kraštai. Kietas vanduo arba per sausas oras. Laistyk filtruotu vandeniu ir pakelk drėgmę
- Susisukę lapai. Vandens trūkumas arba žema drėgmė
- Išblukęs raštas. Per daug šviesos – patrauk toliau nuo lango
- Gelstantys apatiniai lapai. Perlaistymas arba šaltas vanduo
- Ištįsę ūgliai su plika pagrindu. Šviesos trūkumas – patrumpink ūglius pavasarį
- Lapai nustojo judėti vakarais. Stresas dėl sauso oro, šalčio arba persodinimo
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- Laistymas vandeniu tiesiai iš čiaupo
- Laikymas šviesiame palangėje – raštuotiems lapams ryški šviesa kenkia
- Pasikliovimas purškimu vietoj tikro drėgmės kėlimo
- Gilus siauras vazonas paviršinėms šaknims
- Tręšimas pilna doze – maranta jautri druskoms
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Maranta netoksiška katėms ir šunims, todėl tinka namams su gyvūnais. Ji įtraukta į saugių augalų sąrašus.
Sukramtyti lapai gali sukelti nebent lengvą virškinimo sutrikimą. Augalui kramtymas kenkia labiau nei gyvūnui.
Kur įsigyti ir į ką atkreipti dėmesį
Apžiūrėk lapų kraštus – jei jie jau rudi, augalas laikytas sausame ore, ir tai nebeatstatoma.
Patikrink lapų apačią dėl voratinklinės erkutės: marantos parduotuvėse užsikrečia dažnai.
Kaina Lietuvoje: 8–18 eurų. Maranta pigesnė už kalatėją ir atlaidesnė, todėl pradedančiajam iš šios giminės ji yra geresnis pasirinkimas.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Kalatėja yra artimiausia giminaitė su ryškesniu raštu, bet reiklesnė drėgmei ir nesidaugina auginiais – tik dalijant kerą.
Ktenantė atrodo panašiai ir prižiūrima taip pat; parduotuvėse šios trys giminės dažnai painiojamos.
Fitonija turi panašiai raštuotus smulkius lapus ir taip pat mėgsta drėgmę, bet yra dar mažesnė ir tinka terariumui.
Daugiau panašių augalų gidų: fikusas benjamino, fikusas ginseng ir pachira.