Hiacintas – sodo svogūninė gėlė, kurią galima „priversti“ pražysti kambaryje žiemą. Tankūs, labai kvapnūs žiedynai – mėlyni, rožiniai, balti, violetiniai – vazone ar stiklinėje vandens tampa gyva dekoracija nuo gruodžio iki kovo. Tam reikia suprasti vieną dalyką: hiacinto svogūnėlis pražysta tik po šaltojo laikotarpio.
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Hiacintai kilę iš Vidurio Azijos ir Viduržemio jūros rytų regiono. Gamtoje svogūnėlis žiemoja šaltoje žemėje, o pavasarį pražysta. Šis šaltasis laikotarpis – būtina sąlyga žiedui susiformuoti. Kambaryje mes jį imituojame.
Kaip pražydinti hiacintą žiemą
- Rinkis didelius, kietus svogūnėlius be pelėsio. Užrašas „paruošti pražydinti“ (angl. prepared) reiškia, kad jie jau iš dalies atvėsinti.
- Pasodink rugsėjį–spalį į vazoną su laidžiu substratu taip, kad viršutinis trečdalis liktų virš žemės. Į vieną vazoną galima sodinti kelis svogūnėlius beveik vienas prie kito.
- Atvėsink – vazoną laikyk tamsoje 5–9 °C temperatūroje 10–12 savaičių: rūsyje, šaltame balkone (saugant nuo šalčio), daržovių stalčiuje šaldytuve (ne šalia vaisių). Substratą palaikyk vos drėgną.
- Kai ūglis pasiekia 5–8 cm, perkelk į vėsią (12–15 °C), pritemdytą vietą savaitei, vėliau – į šviesą ir 15–18 °C.
- Pražysta per 3–4 savaites.
Norint žiedų Kalėdoms, atvėsinimą pradėk rugsėjo viduryje. Parduotuvėse nuo gruodžio pardavinėjami jau išdygę hiacintai vazonuose – su jais nereikia jokio paruošimo.
Auginimas vandenyje
Hiacintą galima pražydinti specialioje stiklinėje (siaura „juosmeniu“): svogūnėlis laikomas virš vandens taip, kad jo dugnas beveik liestų vandenį, bet nebūtų apsemtas. Atvėsinimas reikalingas toks pat. Vanduo keičiamas kas savaitę. Po tokio žydėjimo svogūnėlis dažniausiai išsenka.
Šviesa ir temperatūra žydint
Žydinčiam hiacintui reikia šviesios vietos ir vėsos – 15–18 °C. Šiltame kambaryje prie radiatoriaus žiedai išsiskleidžia per kelias dienas ir greitai nuvysta, o žiedkotis ištįsta ir virsta. Naktį galima perkelti į vėsesnę vietą – žydėjimas pailgės.
Laistymas
Substratas turi būti tolygiai drėgnas, bet ne šlapias. Pilk vandenį prie vazono krašto, ne ant svogūnėlio viršaus ir ne į lapų vidurį – kitaip svogūnėlis gali pūti.
Ką daryti po žydėjimo
- Nupjauk nuvytusį žiedkotį, bet palik lapus.
- Laistyk saikingai ir laikyk šviesiai, kol lapai pagels ir nudžius – jie maitina svogūnėlį.
- Išdžiovink svogūnėlį ir laikyk vėsioje, sausoje vietoje iki rudens.
- Rugsėjį–spalį pasodink į sodą 15 cm gylyje. Pirmus metus žydėjimas gali būti silpnesnis.
Antrą kartą pražydinti tą patį svogūnėlį kambaryje paprastai nepavyksta.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausia problema – svogūnėlio puvinys ar pelėsis nuo per drėgno substrato atvėsinimo metu. Kambaryje kenkėjų beveik nebūna; retkarčiais pasitaiko amarai.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Žiedynas išsiskleidžia tarp lapų, žemai – per trumpas atvėsinimas arba per greitai perkelta į šilumą.
- Žiedkotis ištįsta ir virsta – per šilta, per mažai šviesos.
- Žiedai greitai nuvysta – per šilta, arti radiatoriaus.
- Svogūnėlis minkštas, pelijęs – perlaistymas ar pažeistas svogūnėlis.
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- svogūnėlis sodinamas be atvėsinimo ir laukiama žiedų;
- žydintis hiacintas statomas ant palangės virš radiatoriaus;
- svogūnėlis po žydėjimo išmetamas kartu su lapais, nors galėtų žydėti sode.
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Ne. Hiacintai, ypač svogūnėliai, nuodingi katėms ir šunims – sukelia vėmimą, viduriavimą, seilėtekį. Svogūnėlių sultys gali dirginti ir žmogaus odą, todėl sodinant verta mūvėti pirštines. Plačiau – nuodingi kambariniai augalai.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Taip pat kambaryje pražydinami krokai, tulpės ir dauguma narcizų – jiems taip pat reikia atvėsinimo. Be šalčio pražysta hipeastras ir baltieji narcizai „Paperwhite“. Kitos šventinės gėlės aprašytos straipsnyje kalėdiniai augalai.