Žydintys augalai

Žydintys kambariniai augalai duoda tai, ko lapiniai negali – sezoniškumą ir spalvą. Vieni jų žydi beveik ištisus metus, kiti vieną kartą per sezoną, o treti reikalauja tikslaus paruošimo, be kurio žiedų nebus.

Dauguma nesėkmių šioje grupėje kyla ne dėl laistymo, o dėl nežinojimo, kas skatina žydėjimą. Kalankei reikia trumpos dienos, klivijai ir azalijai – vėsios sausos žiemos, orchidėjai – nakties atvėsimo, o hibiskui ir pelargonijai – kelių valandų tiesioginės saulės kasdien.

Priežiūros intensyvumas čia svyruoja plačiausiai: spatifilas ir antūris žydi paprastame bute be jokių sąlygų, o azalija ar citrina reikalauja vėsios patalpos ir specialaus substrato. Kiekviename aprašyme atskirai paaiškinta, kodėl augalas gali nežydėti ir ką dėl to daryti.

Jei ieškai augalo, kuris žydėtų be didelių pastangų, rinkis spatifilą, antūrį arba orchidėją falenopsį – jie žydi kelis kartus per metus ir pakenčia rytinę ar vakarinę palangę. Pelargonijai, hibiskui ir kambarinei citrinai reikia daug saulės, o klivijai ir kalėdiniam kaktusui – vėsaus ramybės periodo, be kurio jie nesukrauna žiedpumpurių.

Dalis šios grupės augalų dažniausiai perkami kaip sezoninės dovanos: puansetija, ciklamenas, azalija ir kalankė. Jie gali pražysti ir kitais metais, tačiau tam reikia laikytis šviesos ir temperatūros režimo, aprašyto kiekvienoje kortelėje. Bromelija pražysta tik kartą, o vėliau išaugina atžalas.

Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, per didelis vazonas, azoto perteklius trąšose ir per šilta žiema. Žydintiems augalams vegetacijos metu tinka trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (žr. trąšos kambariniams augalams). Jei augalas visai sustojo, peržiūrėk 8 priežastis, kodėl augalas neauga. Ant žydinčių augalų dažni amarai ir voratinklinė erkutė, o augintinių šeimininkams svarbu žinoti, kad azalija, ciklamenas ir kalankė yra nuodingi.