Trąšos yra sritis, kurioje pradedantieji klysta į abi puses: vieni netręšia niekada, kiti tręšia ištisus metus pilna doze. Iš tikrųjų taisyklės paprastos ir telpa į kelis sakinius – sunkiausia yra suprasti, ką reiškia skaičiai ant pakuotės ir kada tręšti tikrai nereikia.
Ką reiškia trys skaičiai
NPK yra trys pagrindiniai elementai, o skaičiai rodo jų procentinę dalį.
N, azotas, augina lapus ir ūglius. Jo daugiau reikia lapiniams augalams: monsterai, epipremnui, fikusams.
P, fosforas, susijęs su šaknimis ir žiedpumpurių formavimusi.
K, kalis, stiprina audinius, gerina atsparumą ligoms ir kartu su fosforu lemia žydėjimą.
Užrašas 7-3-6 reiškia 7 procentus azoto, 3 fosforo ir 6 kalio; likusi dalis yra vanduo ir mikroelementai. Lapiniams augalams tinka trąšos, kur pirmasis skaičius didžiausias, o žydintiems – kur didesni antrasis ir trečiasis.
Kada tręšti
Tręšiama tik augimo sezono metu: nuo balandžio iki rugsėjo. Lietuvos sąlygomis tai nėra sutartinis kalendorius – augalai žiemą tikrai beveik neauga, nes šviesos per mažai.
Nuo spalio iki kovo tręšimą nutrauk. Nesuvartotos druskos kaupiasi substrate, degina šaknų galiukus ir pasireiškia rudais lapų kraštais.
Išimtis yra augalai, kurie žydi žiemą: ciklamenas ir kalankė tręšiami būtent žydėjimo metu, o vasarą ilsisi.
Netręšk mėnesį po persodinimo ir mėnesį po bet kurio streso – šaknų puvinio, sausros, kenkėjų gydymo.
Kiek tręšti
Puse gamintojo nurodytos dozės, bet dažniau – tokia taisyklė tinka beveik visiems kambariniams augalams. Pakuotės nurodymai dažnai skirti šiltnamio sąlygoms su daug šviesos.
Tipiniai dažniai: lapiniams augalams kas 2–3 savaites, žydintiems kas 1–2 savaites, sukulentams ir kaktusams 1–2 kartus per visą vasarą.
Lėtaugiams augalams – aspidistrai, zamiokulkui, cikui – pakanka tręšti kas 6–8 savaites.
Visada tręšk ant drėgno substrato. Trąšos, patekusios į sausą gruntą, degina šaknis.
Kokias trąšas rinktis
- Skystos universalios. Patogiausios, tirpinamos laistymo vandenyje; tinka daugumai
- Skystos žydintiems. Didesnis fosforo ir kalio kiekis; hibiskui, spatifilui, antūriui
- Kaktusų ir sukulentų. Mažas azoto kiekis; echeverijai, storlapiui, alavijui
- Orchidėjų. Silpnos koncentracijos, skirtos žievės substratui
- Ilgai veikiančios granulės. Patogu, bet sunku sustabdyti rudenį – kambariniams augalams mažiau tinka
- Lazdelės. Nepatogios: koncentruoja druskas vienoje vietoje ir degina šaknis
Ar veikia naminės trąšos
Kavos tirščiai populiarūs, bet vazone jie greičiau pelija ir pritraukia grybinius uodus, nei duoda maisto. Kompostui jie tinka, vazonui – ne.
Bananų žievelių antpilas ir kiaušinių lukštai teoriškai turi kalio ir kalcio, bet kiekis nenuspėjamas, o skaidymasis lėtas. Realaus poveikio per sezoną nesimato.
Akvariumo vanduo iš tikrųjų veikia: jame yra nedidelė azoto koncentracija, ir tai saugi, silpna trąša.
Bendra išvada: naminės priemonės nėra žalingos, bet patikimo rezultato duoda tik įprastos skystos trąšos, atskiestos puse dozės.
Trąšų pertekliaus požymiai
Sprendimas visais atvejais tas pats: praplauk substratą drungnu vandeniu 2–3 minutes ir mėnesį netręšk.
- Balta ar gelsva pluta ant grunto. Susikaupusios druskos
- Rudi sausi lapų kraštai. Šaknų galiukų nudegimas
- Trapūs, per dideli lapai. Azoto perteklius
- Žydintys augalai augina tik lapus. Per daug azoto, per mažai fosforo ir kalio
- Blankstantis margumas. Azoto perteklius margose veislėse
- Augimas sustojo po tręšimo. Šaknų pažeidimas
Kaip tręšti teisingai: eiga
- Patikrink, ar sezonas tinkamas. Balandis–rugsėjis; išimtis žiemą žydintys augalai
- Palaistyk paprastu vandeniu. Arba tręšk iškart po laistymo – sausame grunte trąšos degina šaknis
- Atskiesk puse nurodytos dozės. Pakuotės normos dažnai skirtos šiltnamiui
- Pilk prie šaknų. Ne ant lapų ir ne į rozetę
- Pažymėk datą. Telefone arba ant vazono – tręšimo ritmą lengva pamesti
- Kartą per pusmetį praplauk substratą. Tai pašalina susikaupusias druskas
Tręšimas pagal augalo tipą
Lapiniams augalams – monsterai, epipremnui, filodendrui, fikusams – tinka universalios trąšos su didesniu azoto kiekiu, kas 2–3 savaites.
Žydintiems – hibiskui, spatifilui, antūriui, pelargonijai – trąšos su didesniu fosforo ir kalio kiekiu, kas 1–2 savaites žydėjimo metu.
Sukulentams ir kaktusams – echeverijai, storlapiui, opuncijai – kaktusų trąšos vos 1–2 kartus per vasarą.
Orchidėjoms – tik specialios orchidėjų trąšos kas antrą laistymą; universalios joms per stiprios.
Bromelijoms trąšų tirpalas pilamas į lapų rozetę, o ne į substratą.
Trūkumo požymiai
Trąšų trūkumas atrodo kitaip nei perteklius ir pasireiškia lėčiau, dažniausiai antraisiais ar trečiaisiais metais tame pačiame grunte.
Azoto trūkumas: tolygiai blankstantys, gelsvi senesni lapai ir sustojęs augimas.
Geležies trūkumas: lapas gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios. Dažnas laistant kietu vandeniu, nes jis kelia substrato pH.
Magnio trūkumas: gelsvos dėmės senesniuose lapuose; dažna cikams ir palmėms.
Svarbu: jei augalas tame pačiame grunte auga trejus metus, geriau jį persodinti nei stiprinti trąšas. Šviežias substratas išsprendžia daugiau nei bet kuri trąša.