Kai augalas pradeda mesti lapus, pirmas noras – palaistyti. Dažnai tai tik pablogina padėtį. Lapų kritimas yra ne liga, o reakcija į pasikeitusias sąlygas, ir pagal tai, kurie lapai krenta bei kaip jie atrodo prieš nukrisdami, priežastį galima nustatyti gana tiksliai.
Pirmiausia: kurie lapai krenta?
- Po vieną seną apatinį lapą retkarčiais. Normalus senėjimas. Augalas atsikrato seniausių lapų, kai užaugina naujus. Nieko daryti nereikia.
- Daug lapų staiga, dar žalių. Šokas: šaltis, skersvėjis, perstatymas ar persodinimas.
- Prieš nukrisdami lapai pagelsta. Dažniausiai perlaistymas arba šviesos trūkumas.
- Lapai susiraukšlėję, sausi, traškūs. Vandens trūkumas arba per sausas oras.
1. Perlaistymas
Pati dažniausia priežastis. Šlapiame substrate šaknys negauna oro ir pradeda pūti, todėl nebegali tiekti vandens lapams. Paradoksalu, bet perlaistytas augalas vysta kaip ištroškęs. Požymiai: substratas ilgai išlieka drėgnas, lapai gelsta nuo apačios, kartais jaučiamas pelėsio kvapas.
Ką daryti: nustok laistyti, kol substratas išdžius bent iki pusės vazono gylio. Jei per savaitę nepagerėja, ištrauk augalą ir patikrink šaknis – apie tai straipsnyje šaknų puvinys.
2. Šaltis ir skersvėjis
Tropiniai augalai reaguoja į temperatūrą žemiau 12–15 °C. Pakanka kelių minučių prie atviro lango žiemą ar kelionės iš parduotuvės nesuvyniotam augalui, kad po 2–5 dienų nukristų daug žalių lapų. Ypač jautrūs fikusai, puansetijos, krotonai ir šefleros.
Ką daryti: perkelk į šiltą vietą be skersvėjų, nelaistyk gausiai ir laukk. Jei stiebai ir šaknys sveiki, nauji lapai išaugs per kelias savaites.
3. Perstatymas į kitą vietą
Kai kurie augalai labai nemėgsta keisti vietos. Klasikinis pavyzdys – fikusas Benjamino, kuris po perkėlimo gali numesti trečdalį lapų. Taip augalas prisitaiko prie kitokios šviesos.
Ką daryti: nebekilnok augalo, nors ir norisi rasti „geresnę“ vietą. Po 3–6 savaičių jis nusistovi.
4. Šviesos trūkumas
Rudenį ir žiemą, kai dienos trumpėja, augalas nebegali išlaikyti visų lapų ir atsikrato apatinių, labiausiai pavėsyje esančių. Kartu ūgliai ištįsta, nauji lapai būna mažesni ir blyškesni.
Ką daryti: perkelk arčiau lango arba naudok fitolempą. Žiemos priežiūros patarimai – augalų priežiūra žiemą.
5. Per mažai vandens
Ilgai neaplaistytas augalas pirmiausia nuleidžia lapus, paskui jie džiūsta nuo kraštų ir krenta. Substratas būna atšokęs nuo vazono sienelių, o vazonas – labai lengvas.
Ką daryti: pamerk visą vazoną į vandens dubenį 20–30 minučių, kad substratas vėl įgertų vandens, tada leisk perteklių nuvarvėti.
6. Sausas oras
Šildymo sezonu oro drėgmė bute nukrenta iki 20–30 %. Tropiniai augalai reaguoja rudais lapų kraštais ir galiukais, o vėliau – lapų kritimu. Plačiau – kaip padidinti oro drėgmę.
7. Kenkėjai
Jei lapai prieš nukrisdami tampa taškuoti, gelsvai marmuriniai ar lipnūs, apžiūrėk jų apačias. Dažniausi kaltininkai – voratinklinė erkutė, skydamariai ir tripsai. Kenkėjus geriausia naikinti kuo anksčiau, kol jie neišplito į kitus augalus.
8. Persodinimas ir šaknų pažeidimai
Po persodinimo augalas gali numesti kelis lapus, ypač jei buvo pažeistos šaknys arba vazonas per didelis. Tai laikina reakcija. Ilgiau trunkantis lapų kritimas po persodinimo dažniausiai reiškia, kad per dideliame vazone substratas per ilgai lieka šlapias.
Ko nedaryti, kai krenta lapai
- Nepilk daugiau vandens „dėl visa ko“ – pirmiausia patikrink substratą.
- Netręšk. Silpnam augalui trąšos kenkia, o ne padeda.
- Nepersodink skubiai, nebent įtari šaknų puvinį.
- Nekilnok augalo iš vienos vietos į kitą kas kelias dienas.
Dažniausiai pakanka pašalinti priežastį ir duoti augalui laiko. Kol stiebas tvirtas, o šaknys baltos ar šviesios, jis atsigaus.