Dėmės ant lapų – vienas dažniausių signalų, kad augalui kažkas negerai. Tačiau ne kiekviena dėmė reiškia ligą: dažniausiai jas sukelia laistymas, saulė, šaltis ar kenkėjai, o tikros grybelinės ar bakterinės ligos kambaryje pasitaiko rečiau. Šiame straipsnyje padėsime pagal dėmių išvaizdą nustatyti priežastį ir pasirinkti teisingą sprendimą.
Pirmiausia – trys klausimai
- Kurie lapai paveikti? Seni apatiniai – dažniausiai laistymas ar maisto medžiagos. Nauji – kenkėjai, šaltis ar saulė. Lapai vienoje pusėje – saulė, radiatorius ar langas.
- Ar dėmės plinta? Jei per kelias dienas atsiranda vis naujų ir jos didėja – tikėtina liga ar kenkėjai. Jei atsirado vienu metu ir nekinta – dažniausiai vienkartinis pažeidimas (nudegimas, šaltis).
- Kaip atrodo dėmės kraštai? Geltonas apvadas aplink rudą dėmę dažnai rodo ligą. Aiškios ribos be apvado – mechaninį pažeidimą ar nudegimą.
Rudos, sausos dėmės lapo viduryje
Saulės nudegimas. Atsiranda staiga, toje lapo dalyje, kuri atsuka į langą, dažniausiai po to, kai augalas buvo perkeltas į saulėtą vietą arba pavasarį pirmą kartą sušvito ryški saulė. Dėmės šviesiai rudos ar balkšvos, sausos, popierinės, be geltono apvado. Pažeisti audiniai neatsistato, tačiau dėmės neplinta. Perkelk augalą į išsklaidytą šviesą ar pridenk langą užuolaida. Ant šlapių lapų saulė nudegina dar greičiau, todėl nepurkšk augalų, stovinčių saulėje.
Rudi lapų kraštai ir galiukai
Dažniausios priežastys – sausas oras, nereguliarus laistymas arba druskų perteklius substrate. Tai atskira tema, kurią plačiai aprašėme straipsnyje rudi lapų kraštai.
Rudos ar juodos dėmės su geltonu apvadu
Grybelinė lapų dėmėtligė. Dėmės apvalios ar netaisyklingos, rudos ar juodos, dažnai su ryškiu geltonu apvadu, kartais su koncentriniais žiedais ar tamsiais taškeliais viduryje. Jos palaipsniui didėja ir susilieja. Grybai plinta drėgnoje, vėsioje, mažai vėdinamoje aplinkoje, ypač kai lapai ilgai išlieka šlapi.
Ką daryti:
- Nuskink visus pažeistus lapus ir išmesk į buitines atliekas, ne į kompostą.
- Laistyk tik ant substrato, nešlapindamas lapų, ir nepurkšk augalo.
- Pagerink oro judėjimą – atitrauk augalą nuo kitų, nelaikyk ankštame kampe.
- Jei dėmės toliau plinta, apipurkšk augalą kambariniams augalams skirtu fungicidu pagal instrukciją.
Vandeningos, tamsios, minkštos dėmės
Bakterinė dėmėtligė. Dėmės iš pradžių atrodo kaip permirkusios, tamsiai žalios ar rudos, vėliau tampa minkštos, kartais su nemaloniu kvapu, apsuptos geltono apvado. Dažnai pasitaiko ant aroninių augalų – difenbachijų, aglaonemų, filodendrų, antūrių, taip pat ant begonijų ir pelargonijų. Bakterijos plinta per vandens lašus ir pažeidimus.
Bakterinių ligų efektyviai gydyti namuose beveik neįmanoma. Pažeistus lapus nupjauk švariais įrankiais (po kiekvieno pjūvio juos nuvalyk spiritu), augalą izoliuok, nelaistyk ant lapų. Jei pažeistas stiebas ar daugiau nei pusė lapų – dažniausiai geriau išsaugoti sveikus auginius, o likusį augalą išmesti.
Smulkios šviesios ar sidabriškos dėmelės
Tai beveik visada čiulpiantys kenkėjai:
- labai smulkūs, tankūs šviesūs taškeliai ir plonas voratinklis – voratinklinė erkutė;
- sidabriškos dėmės ir dryžiai su juodais taškeliais – tripsai;
- gelsvos dėmės, lipnus sluoksnis, rudi iškilūs „šarvai“ ant lapkočių – skydamariai.
Apžiūrėk lapų apačią per didinamąjį stiklą ar telefono kamerą – kenkėjus ar jų pėdsakus pamatysi.
Geltonos dėmės ir margumas
Maisto medžiagų trūkumas. Jei seni lapai pagelsta tarp žalių gyslų (gyslos lieka žalios) – dažnai trūksta magnio. Jei taip atrodo nauji lapai – tikėtinas geležies trūkumas, kurį dažnai sukelia kietas vanduo ir šarminis substratas. Padeda subalansuotos trąšos su mikroelementais ir minkštas vanduo. Plačiau – trąšos kambariniams augalams.
Šaltas vanduo. Senpolijų ir kitų plaukuotų lapų augalų lapuose šaltas vanduo palieka šviesias, gelsvas, netaisyklingas dėmes. Laistyk tik kambario temperatūros vandeniu ir nešlapink lapų.
Juodas, nuvalomas sluoksnis
Suodinis grybelis. Tai ne lapo pažeidimas, o ant lipnių kenkėjų išskyrų (lipčiaus) augantis grybelis. Jis nuvalomas drėgna šluoste, tačiau sugrįš, kol augale yra amarų, skydamarių ar miltavabalių. Pirmiausia sunaikink kenkėjus, tada nuvalyk lapus.
Balta, miltelių pavidalo apnaša
Miltligė. Balta, lyg miltais apibarstyta danga, kuri nusitrina pirštu. Dažna ant begonijų, kalankių, rožių. Grybas plinta, kai dienos šiltos, naktys vėsesnės, o oras stovi. Nuskink pažeistus lapus, pagerink vėdinimą, augalą apipurkšk fungicidu arba sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis sodos ir keli lašai skysto muilo litrui vandens), pakartok po savaitės.
Dėmės, kurios yra normalios
Kai kurių augalų dėmės yra natūralios: aglaonemos, difenbachijos, kalatėjos, fitonijos ir begonijos turi margus lapus. Rūpestį turėtų kelti tik dėmės, kurių anksčiau nebuvo, kurios ruduoja ar plinta.
Prevencija
- laistyk ryte ir ant substrato, o ne ant lapų;
- nelaikyk augalų per tankiai – tarp jų turi judėti oras;
- naujus augalus kelias savaites laikyk atskirai;
- reguliariai valyk lapus ir tikrink jų apačią;
- šalink nudžiūvusius lapus ir žiedus nuo substrato paviršiaus.
Jei lapai ne tik dėmėti, bet ir gelsta ar krenta, pažiūrėk straipsnius kodėl gelsta lapai ir kodėl krenta lapai.