Susisukę lapai – vienas aiškiausių signalų, kad augalui kažko trūksta arba kažko per daug. Lapas susiraito, kad sumažintų paviršių, per kurį garinamas vanduo, arba todėl, kad jo audiniai pažeisti. Gera žinia ta, kad pagal tai, kaip lapai susisuka ir kurie lapai paveikti, dažniausiai galima nustatyti priežastį per kelias minutes.
Greita diagnostika
- Lapai susisuka į vidų išilgai (į vamzdelį), kraštai sausi – sausas oras arba vandens trūkumas.
- Lapai riečiasi žemyn, minkšti, substratas drėgnas – perlaistymas.
- Lapai riečiasi aukštyn, kraštai ruduoja, augalas prie lango ar lempos – per daug šviesos ar karščio.
- Jauni lapai deformuoti, susiraitę, su dėmelėmis ar lipniais pėdsakais – kenkėjai.
- Lapai staiga susisuko ir patamsėjo po vėdinimo – šaltis.
- Seni lapai riečiasi, kraštai paruduoja, ant substrato balta pluta – trąšų perteklius.
1. Per sausas oras
Lietuvoje tai dažniausia priežastis nuo spalio iki balandžio. Įjungus šildymą, oro drėgmė bute dažnai nukrenta iki 20–30 %, o atogrąžų augalams patinka 50–60 %. Jautriausi – kalatėjos, marantos, ktenantės ir fitonijos. Jų lapai susisuka išilgai, ypač naktį ar popietę, o kraštai paruduoja.
Kalatėjos ir marantos lapus susuka ir natūraliai – vakare jie pakyla ir susiglaudžia, o ryte atsiskleidžia. Tai normalu. Problema yra tada, kai lapai lieka susisukę ir dieną.
Ką daryti:
- atitrauk augalus nuo radiatorių bent per metrą;
- sugrupuok kelis augalus kartu – jie sukuria drėgnesnį mikroklimatą;
- pastatyk vazoną ant padėklo su keramzitu ir vandeniu (vazono dugnas neturi liesti vandens);
- jautriausioms rūšims naudok drėkintuvą.
Lapų purškimas padeda tik kelioms minutėms ir didelės įtakos neturi. Daugiau apie drėgmės didinimą – straipsnyje oro drėgmė bute žiemą.
2. Vandens trūkumas
Kai šaknys negauna pakankamai vandens, augalas susuka lapus, kad mažiau jo išgarintų. Lapai būna suglebę, lankstūs, o substratas sausas ir atšokęs nuo vazono kraštų. Gerai palaistyk – geriausia panardinimo būdu, 20–30 minučių, kad išdžiūvęs substratas vėl sugertų vandenį. Lapai turėtų atsigauti per parą. Jei taip nutinka dažnai, augalas gal per didelis savo vazonui arba stovi per šiltoje vietoje.
3. Perlaistymas
Tai klastinga priežastis, nes perlaistyto augalo lapai atrodo panašiai kaip ištroškusio. Skirtumas – substratas drėgnas, lapai minkšti ir vandeningi, dažnai gelsta apatiniai lapai. Pažeistos šaknys nebegali tiekti vandens, todėl lapai susisuka ir nusvyra. Nelaistyk, kol viršutiniai 3–4 cm substrato išdžius, patikrink, ar vazone yra drenažo skylė ir ar padėkle nestovi vanduo. Jei iš vazono sklinda nemalonus kvapas – patikrink šaknis (žr. šaknų puvinys).
4. Per daug tiesioginės saulės ar karščio
Pavėsiui pratę augalai, perkelti prie pietinio lango, susisuka lapus aukštyn ir į vidų, kad apsisaugotų nuo saulės. Vėliau lapuose atsiranda šviesios ar rudos išdegusios dėmės. Tas pats nutinka augalui, kuris stovi per arti fitolempos ar šildytuvo. Perkelk augalą į išsklaidytą šviesą arba pridenk langą permatoma užuolaida. Fitolempą laikyk bent 20–30 cm atstumu nuo lapų.
5. Šaltis ir skersvėjis
Atogrąžų augalai jautrūs staigiam atvėsimui. Žiemą vėdinant kambarį, ant palangės stovinčio augalo lapai per kelias minutes gali atšalti iki 5 °C. Po kelių valandų jie susisuka, patamsėja ar tampa vandeningi. Ypač jautrūs – kalatėjos, krotonai, fikusai ir difenbachijos. Vėdinant patrauk augalus nuo lango, o šalčio pažeistus lapus, jei jie neatsigauna per kelias dienas, nukirpk.
6. Kenkėjai
Jei susisuka ir deformuojasi daugiausia jauni lapai, beveik visada kalti čiulpiantys kenkėjai. Jie čiulpia sultis iš augančių audinių, todėl lapas išsiskleidžia kreivas.
- Amarai – matomi plika akimi ant ūglių viršūnių ir lapų apačios, palieka lipnų sluoksnį.
- Voratinklinė erkutė – smulkios šviesios dėmelės, plonas voratinklis lapų apačioje ir tarp lapkočių.
- Tripsai – sidabriški dryžiai ir juodi taškeliai lapuose, deformuoti nauji lapai. Apie juos plačiau rašome straipsnyje tripsai ant kambarinių augalų.
Apžiūrėk lapų apačią su žibintuvėliu ar telefono kamera priartinus vaizdą. Pastebėjus kenkėjus, augalą atskirk nuo kitų ir gydyk.
7. Trąšų perteklius
Per dažnai ar per stipriai tręšiant, substrate kaupiasi druskos, kurios pažeidžia šaknų galiukus. Lapai riečiasi, jų kraštai ir galiukai ruduoja, o ant substrato paviršiaus ar vazono kraštų atsiranda balta pluta. Praplauk substratą: palaistyk jį dideliu vandens kiekiu (3–4 kartus daugiau nei vazono tūris) ir leisk nutekėti. Kitą mėnesį netręšk, o vėliau naudok perpus silpnesnį tirpalą. Apie baltą sluoksnį – straipsnyje balta apnaša vazone.
Ar susisukęs lapas atsities?
Jei priežastis buvo vandens trūkumas ar sausas oras ir lapas nepaspėjo išdžiūti, jis atsigauna per kelias dienas, kai sąlygos pagerėja. Lapai, kurie susisuko dėl kenkėjų, šalčio ar saulės nudegimo, savo formos nebeatgauna. Jų nebūtina skubiai šalinti, jei didžioji lapo dalis dar žalia – augalas iš jų vis tiek gauna energijos. Svarbiausia, kad nauji lapai išaugtų sveiki.
Kurie augalai jautriausi
- kalatėja, maranta ir ktenantė – sausam orui ir kietam vandeniui;
- fitonija – vandens trūkumui (nusvyra per kelias valandas, bet greitai atsigauna);
- krotonas ir Benjamino fikusas – skersvėjui ir vietos keitimui;
- peperomija – perlaistymui.
Jei lapai ne tik susisuka, bet ir gelsta ar krenta, peržiūrėk ir straipsnius kodėl gelsta lapai bei kodėl krenta lapai.