Mamilarijos (Mammillaria) – viena didžiausių kaktusų genčių, turinti šimtus rūšių. Bute jos ypač mėgstamos dėl kompaktiškumo ir lengvo žydėjimo: pavasarį aplink kaktuso viršūnę išsiskleidžia vainikas smulkių rožinių, baltų, geltonų ar raudonų žiedų. Populiarios rūšys – M. elongata (pirštuotoji), M. hahniana (su baltais plaukeliais), M. spinosissima, M. bocasana (su kabliukais).
Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas
Mamilarijos kilusios iš Meksikos ir pietvakarių JAV dykumų bei kalnų. Skirtingai nei kiti kaktusai, jų paviršius dengtas ne briaunomis, o kūgiškais spenelėmis (lot. mammilla), iš kurių auga dygliai. Žiedai išauga tarp spenelių ir dažniausiai sudaro vainiką viršūnėje.
Šviesa: kur laikyti
Mamilarijai reikia daug saulės – pietinė ar vakarinė palangė. Pavasarį pratink prie tiesioginės saulės palaipsniui, kad neatsirastų rudų nudegimų. Šviesos trūkumas – kaktusas plonėja viršūnėje, linksta į langą ir nežydi.
Laistymas
Vasarą laistyk gausiai, bet tik kai substratas visiškai išdžiūsta (paprastai kas 10–14 dienų). Rudenį palaipsniui retink, o nuo lapkričio iki vasario vėsioje vietoje beveik nelaistyk. Mamilarijos su tankiais baltais plaukeliais ypač jautrios drėgmei – laistyk tik ant substrato.
Oro drėgmė ir temperatūra
Sausas oras tinka. Vasarą pakelia ir karštį iki 30 °C ir daugiau. Žiemą svarbiausia – vėsa: 6–12 °C ir šviesa. Tai pagrindinė sąlyga žydėjimui.
Substratas ir persodinimas
Labai laidus mineralinis substratas: kaktusų substratas su 40–50 % pemzos, perlito ar stambaus smėlio. Vazonas – negilus, su drenažo skyle, vos šiek tiek didesnis už kaktusą. Persodink kas 2–3 metus pavasarį. Kaip tai padaryti saugiai – kaktusų persodinimas.
Tręšimas
Gegužę–rugpjūtį kartą per mėnesį kaktusų trąšomis su mažu azoto kiekiu. Azoto perteklius daro kaktusą minkštą ir mažina žydėjimą.
Kaip dauginti
Daugelis mamilarijų išaugina atžalas aplink pagrindą. Pavasarį ar vasarą atsargiai atskirk atžalą, leisk jai pradžiūti 2–5 dienas ir įsmeik į sausą kaktusų substratą. Pirmą kartą palaistyk po savaitės. Mamilarijas galima auginti ir iš sėklų – jos smulkios, sėjamos ant drėgno substrato paviršiaus pavasarį.
Priežiūra pagal sezoną
- Kovas–balandis: pabudimas, pirmas laistymas, žydėjimas.
- Gegužė–rugsėjis: saulė, laistymas išdžiūvus, tręšimas; galima išnešti į balkoną.
- Spalis–vasaris: vėsi ir šviesi vieta, beveik be vandens.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausi kenkėjai – miltavabaliai (taip pat šaknų miltavabaliai), voratinklinė erkutė (rusvos dėmės ant paviršiaus) ir skydamariai. Liga – puvinys nuo per gausaus laistymo, ypač žiemą.
Dažniausios problemos ir sprendimai
- Nežydi – šilta žiema ar per mažai saulės.
- Ištįsęs, plonėjantis viršus – šviesos trūkumas (žr. kodėl augalas ištįsta).
- Minkštas, tamsus pagrindas – puvinys; nupjauk sveiką dalį ir įšaknydink.
- Rudos dėmės saulės pusėje – nudegimas po staigaus perkėlimo į saulę.
- Rusvas, korėtas paviršius apačioje – natūralus senėjimas, jei audinys kietas.
Klaidos, kurias daro pradedantieji
- kaktusas laikomas ant palangės virš radiatoriaus visą žiemą ir laistomas;
- naudojamas tik universalus substratas be priedų;
- parduotuvėje priklijuoti dirbtiniai „žiedai“ ar dažyti dygliai – tokių augalų geriau vengti, klijai kenkia kaktusui.
Ar saugus vaikams ir augintiniams
Mamilarijos nenuodingos, tačiau dygliai gali įdurti ar įsikibti į kailį. Laikyk jas vietose, kur katė nevaikšto.
Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi
Kitas populiarus dykumų kaktusas – opuncija plokščiais nariais. Atogrąžų kaktusai – kalėdinis kaktusas, epifilumas ir ripsalis – prižiūrimi visai kitaip: jiems reikia daugiau drėgmės ir mažiau saulės. Daugiau – grupėje sukulentai ir kaktusai.