Kodėl kambarinis augalas ištįsta ir kaip jį sutvarkyti

Kodėl kambarinis augalas ištįsta ir kaip jį sutvarkyti

Ištįsęs augalas atpažįstamas iš toli: ilgi, ploni, kartais palinkę stiebai, dideli tarpai tarp lapų, smulkūs ir blyškūs nauji lapai, o visas augalas tarsi tiesiasi viena kryptimi. Tai vadinama etioliacija, ir beveik visada ji reiškia tą patį – augalui trūksta šviesos. Lietuvoje ištįsimas ypač dažnas nuo lapkričio iki vasario, kai diena trumpa, o saulė žemai.

Kodėl augalas ištįsta

Kai šviesos per mažai, augalas skiria energiją ne lapams ir šakojimuisi, o stiebo ilginimui – taip jis bando „pasiekti“ šviesą. Gamtoje tai padeda išlįsti iš šešėlio, tačiau kambaryje rezultatas yra silpnas, retas ir negražus augalas. Prie šviesos trūkumo prisideda keli veiksniai:

  • Šiluma be šviesos. Šiltame bute augalas auga greitai, tačiau trūkstant šviesos, šis augimas būna netvirtas. Žiemą tai pagrindinė ištįsimo priežastis.
  • Per gausus tręšimas azotu pavėsingoje vietoje skatina greitą, bet silpną augimą.
  • Augalas nesukinėjamas – jis linksta į langą, o viena pusė lieka plika.
Ištįsęs augalas

Kurie augalai ištįsta dažniausiai

Kaip atpažinti ištįsimą

  • tarpai tarp lapų ant stiebo nauji ilgesni nei seni;
  • nauji lapai mažesni, blyškesni, šviesiai žali ar gelsvi;
  • stiebas plonas, kartais nebeišlaiko savo svorio ir linksta;
  • augalas aiškiai pasviręs į langą;
  • sukulentų lapai nebe glaudžiai prigludę, o atsilenkę žemyn;
  • margi lapai tampa žalesni.

Ką daryti: 1 žingsnis – daugiau šviesos

Be šviesos jokios kitos priemonės nepadės – genėtas augalas vėl ištįs. Galimybės:

  • perkelk arčiau lango – jau 1 m atstumas nuo stiklo šviesos kiekį sumažina kelis kartus;
  • rinkis pietinę, vakarinę ar rytinę palangę vietoje šiaurinės;
  • valyk langus ir lapus – dulkės sulaiko dalį šviesos (žr. kaip valyti augalų lapus);
  • žiemą naudok fitolempą 10–14 valandų per parą.

Augalus, kurie ilgai stovėjo pavėsyje, prie tiesioginės saulės pratink palaipsniui 1–2 savaites, kad nenudegtų lapai. Sukulentus ir kaktusus galima laikyti tiesioginėje saulėje, daugumą lapinių augalų – ryškioje išsklaidytoje šviesoje.

Augalas prie lango šviesoje

2 žingsnis – sukinėk augalą

Kas 1–2 savaites pasuk vazoną ketvirčiu apsisukimo ta pačia kryptimi. Taip augalas augs tolygiai, o ne į vieną pusę. Išimtis – žydinčios orchidėjos, kalėdiniai kaktusai ir kiti augalai su pumpurais: juos sukinėjant pumpurai gali nubyrėti.

3 žingsnis – sumažink šilumą ir tręšimą žiemą

Jei šviesos negalima padidinti, galima sulėtinti augimą. Žiemą augalui, stovinčiam vėsesnėje vietoje (16–18 °C), laistant rečiau ir netręšiant, augimas sulėtėja, todėl ir ištįsimas mažesnis. Ypač tai svarbu sukulentams ir kaktusams, kuriems žiema yra natūralus ramybės laikotarpis. Daugiau apie tai – augalų priežiūra žiemą.

Augalo genėjimas

4 žingsnis – patrumpink ar atnaujink augalą

Jau ištįsę stiebai patys netrumpėja ir nesutankėja. Kai augalas gauna pakankamai šviesos (geriausia pavasarį), jį galima sutvarkyti:

  • lapiniai augalai ir lianos – patrumpink stiebus iki norimo aukščio, kirpdamas virš lapo mazgo. Iš miegančių pumpurų išaugs šoninės šakos, augalas taps vešlesnis. Plačiau – genėjimas.
  • sukulentai – nupjauk rozetę su 2–3 cm stiebu, leisk pjūviui pradžiūti 2–5 dienas ir įsodink į sausą sukulentų substratą. Likęs stiebas su lapeliais dažnai išaugina naujų rozečių.
  • nukirptas viršūnes galima įšaknydinti ir pasodinti į tą patį vazoną, kad augalas būtų tankesnis (žr. dauginimas auginiais).

Margalapiams augalams, praradusiems raštą, nukirpk visiškai žalias šakas – kitaip jos ilgainiui nustelbs margąsias.

Kaip išvengti ištįsimo ateityje

Jei augalas ne tik ištįsta, bet ir visai nustoja augti, peržiūrėk straipsnį kodėl augalas neauga.