Žirnių vėrinys (senecio)

Curio rowleyanus (Senecio rowleyanus)

Žirnių vėrinys (senecio)
Šviesa
Šviesi vieta be tiesioginių spindulių
Laistymas
Retai (kas 2–3 sav.)
Oro drėgmė
Žema (tinka butui)
Temperatūra
18–26 °C, žiemą 10–15 °C
Priežiūros sudėtingumas
Vidutinė
Saugumas augintiniams
Toksiškas augintiniams
Augimo greitis
Vidutinis
Suaugusio augalo dydis
svyrantys ūgliai iki 60–90 cm
Tręšimas
kas mėnesį balandį–rugsėjį, silpnu tirpalu
Persodinimas
kas 2–3 metus, pavasarį
Dauginimas
ūglių auginiais ant substrato

Žirnių vėrinys (Curio rowleyanus, anksčiau Senecio rowleyanus) – vienas originaliausių kambarinių sukulentų: ploni ūgliai su žaliais, žirnio dydžio rutuliukais krenta iš vazono kaip karoliai. Jis puikiai atrodo kabančiame vazone ar ant aukštos lentynos. Šis augalas laikomas vidutinio sudėtingumo – jam reikia daug šviesos ir labai atsargaus laistymo.

Kilmė ir kuo šis augalas ypatingas

Žirnių vėrinys kilęs iš Pietų Afrikos sausų regionų, kur šliaužia žeme tarp akmenų ir krūmų pavėsyje. Rutuliukai – tai modifikuoti lapai, kaupiantys vandenį. Ant kiekvieno rutuliuko yra permatomas „langelis“ – juo į vidų patenka šviesa fotosintezei. Vasarą ar ankstyvą pavasarį augalas gali pražysti smulkiais baltais žiedais, kvepiančiais cinamonu.

Šviesa: kur laikyti

Reikia ryškios šviesos: rytinė ar vakarinė palangė, pietinė – su užuolaida vasaros vidurdienį. Kabantį vazoną pakabink arti lango, o ne kambario gilumoje. Šviesos trūkumo požymiai – ilgi tarpai tarp rutuliukų, smulkūs rutuliukai ir plinkantis vazono viršus.

Laistymas

Didžiausia rizika – perlaistymas. Laistyk tik tada, kai substratas išdžiūsta bent iki pusės vazono gylio: vasarą kas 10–14 dienų, žiemą kas 3–4 savaites. Gerai, jei rutuliukai prieš laistymą šiek tiek susiraukšlėja – tai signalas. Laistyk ant substrato, ne ant ūglių, o likusį vandenį išpilk.

Oro drėgmė ir temperatūra

Sausas buto oras netrukdo. Vasarą tinka 18–26 °C, žiemą verta laikyti vėsiau – 10–15 °C, tai skatina žydėjimą ir mažina puvinio riziką.

Substratas ir persodinimas

Naudok kaktusų ir sukulentų substratą su perlitu ar pemza. Vazonas – negilus ir platus, su drenažo skylėmis, geriausia molinis. Šaknys negilios, o gilus vazonas ilgai laiko drėgmę. Persodink kas 2–3 metus pavasarį labai atsargiai – ūgliai trapūs.

Tręšimas

Balandį–rugsėjį kartą per mėnesį kaktusų ar sukulentų trąšomis perpus silpnesniu tirpalu.

Genėjimas ir formavimas

Per ilgus ūglius patrumpink pavasarį ar vasarą. Nukirptas dalis panaudok dauginimui ir įsmeik atgal į vazono viršų – augalas bus tankesnis.

Žirnių vėrinys (senecio)

Kaip dauginti

Lengviausias būdas – paguldyti 8–10 cm ūglio gabalą ant drėgno sukulentų substrato, lengvai įspaudžiant mazgus (vietas tarp rutuliukų) į paviršių. Per 2–4 savaites iš mazgų išauga šaknys. Galima ir įsmeigti auginį, pašalinus kelis apatinius rutuliukus. Kol įsišaknija, substratą palaikyk vos drėgną.

Priežiūra pagal sezoną

  • Pavasaris–vasara: aktyvus augimas, laistymas išdžiūvus, tręšimas kas mėnesį.
  • Ruduo–žiema: vėsesnė šviesi vieta, labai retas laistymas, be trąšų.

Ligos ir kenkėjai

Dažniausia problema – stiebų ir šaknų puvinys. Iš kenkėjų pasitaiko miltavabaliai (balti gumulėliai tarp rutuliukų ir prie stiebų pagrindo) ir amarai ant ūglių viršūnių.

Dažniausios problemos ir sprendimai

  • Rutuliukai susiraukšlėję, bet kieti – vandens trūkumas.
  • Rutuliukai minkšti, permatomi, ruduoja – perlaistymas, puvinys. Išsaugok sveikus ūglius ir įšaknydink iš naujo.
  • Vazono viršus plinka – šviesos trūkumas ar supuvę ūglių pagrindai.
  • Ilgi tarpai tarp rutuliukų – per mažai šviesos (žr. kodėl augalas ištįsta).

Klaidos, kurias daro pradedantieji

  • sodinimas į gilų vazoną su universaliu substratu;
  • dažnas laistymas „po truputį“;
  • kabinimas toli nuo lango;
  • visų ūglių palikimas augti ilgyn – be genėjimo ir pakartotinio įsodinimo augalas retėja.

Ar saugus vaikams ir augintiniams

Ne. Žirnių vėrinyje yra alkaloidų, kurie katėms ir šunims gali sukelti vėmimą, viduriavimą, mieguistumą. Kabantis vazonas aukštai – geriausias sprendimas, ypač jei katė mėgsta žaisti krentančiais ūgliais. Daugiau – nuodingi kambariniai augalai.

Panašūs augalai ir kuo jie skiriasi

Panašūs svyrantys sukulentai – Senecio radicans („bananų vėrinys“) su pailgais lapais, kuris yra ištvermingesnis, ir ceropegija (širdelių vėrinys), kuri, skirtingai nei žirnių vėrinys, nenuodinga augintiniams. Kitus sukulentus rasi grupėje sukulentai ir kaktusai.

Dažniausi klausimai

Kodėl žirnių vėrinio karoliukai susiraukšlėja?

Dažniausiai trūksta vandens – rutuliukai praranda apvalumą ir raukšlėjasi. Palaistyk gausiai. Jei kartu suminkštėję ir patamsėję – tai puvinys nuo perlaistymo.

Kodėl žirnių vėrinys plinka viršuje?

Viršuje ūgliai džiūsta, kai augalas gauna per mažai šviesos arba kai substratas per šlapias ir pūva stiebų pagrindai. Įsmeik auginius atgal į vazono viršų.

Kaip dažnai laistyti žirnių vėrinį?

Vasarą kas 10–14 dienų, kai substratas išdžiūsta, žiemą kas 3–4 savaites.